2017 metų tendencijos virtuvėje. Ką valgysime Ugninio Gaidžio metais?

Ugninio Gaidžio metai skatina atneša naujas, dinamiškas tendencijas įvairiose srityse, kuriomis vadovaujasi visas pasaulis. Viena tų sričių – virtuvė, maisto gaminimo ir valgymo įpročių subtilybės, kurių tendencijas diktuoja garsiausi virtuvių šefai, mitybos ekspertai bei nuolat besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas. Pagal senovės kinų kalendorių, Sausio 28 d. prasideda Naujieji Ugninio gaidžio metai. Jų sutikimas dažnai minimas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje. Pagal kinų papročius, pasitinkant Gaidžio metus griežtai negalima valgyti paukštienos, tačiau ar tai galios ir likusius metus?  Trumpai pažvelkime, kokios nerašytos maisto kultūros taisyklės vyraus 2017-tais.

  1. Skirtingų kultūrų virtuvės – vienoje lėkštėje. Vis labiau pasaulyje populiarėja meksikietiški, japoniški bei indiški patiekalai. Negalite išsirinkti, kurie jums labiausiai patinka? Ne bėda – egzotiškiausias pasaulio virtuves šiemet siekiama sujungti į vieną. Meksikiečių burritos, įdarytos kinų gong bao jau neturėtų stebinti. Šias, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamas, virtuves, vienija keli bendri ingredientai – visur plačiai naudojama vištiena, ryžiai bei čili pipirai.
  2. Blanksta vegetarizmo tendencija. Keletą praėjusių metų buvo labai populiaru atsisakyti mėsos, tai buvo tapę tarsi sveikos gyvensenos dalis. Tačiau šiandien apie šią idėją vis mažiau kalbama. Dažniau girdėsime, kaip svarbu maitintis subalansuotai, gauti reikalingas maistines medžiagas ne tik iš augalinės, bet ir iš gyvulinės kilmės produktų – mėsos. Tai siejama su pasauliniu sporto kultu ir sportinės mitybos niuansais, kuomet reikalingas didelis suvartojamų baltymų kiekis, kurį sunku gauti iš augalų. Pavyzdžiui, 100 g vištienos turi 21,3 g baltymų, o 100 g pupelių, laikomų vienu geriausių augalinės kilmės baltymų šaltiniu, vos 7 g.
  3. Populiariausia mėsa – vištiena. Šios paukštienos rūšies populiarumas neblanksta jau ilgą laiką. Taip yra dėl to, kad ši mėsa – universaliausia. Iš jos galima gaminti ir užkandžius, ir pagrindinius patiekalus, ir pusryčius, ir vakarienes. Vištieną nesudėtinga paruošti, tai nereikalauja daug laiko ir pastangų, ji yra pigesnė nei kitos mėsos rūšys, bet skoniu tikrai nei vienai nenusileidžia. Negana to, vištiena turi didelį žmogui gyvybiškai reikalingų baltymų kiekį – 100g jų yra 20-23. Sveikatai labai naudingos vištų kepenėlės, jose randama folio rūgšties, vitaminų A, B1, B2, B6.
  4. Globalinio atšilimo proceso prevencija. Žmonės jau seniai skatinami rūšiuoti atliekas, rinktis lengvai suyrančias pakuotes, naftos savo sudėtyje neturinčius produktus. Šiais metais, vis didėjant klimato kaitos pavojui, bus populiarūs ir aplinkai draugiški maisto produktai. Ar kada pagalvojote, kad, pavyzdžiui, vištienos pasirinkimas gali išgelbėti pasaulį? Būtent taip teigiama National Geographic dokumentiniame filme „Before the Flood“. Galvijai į atmosferą išskiria nemažą kiekį metano dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Vos viena molekulė šių dujų prilygsta 23 anglies dioksido molekulėms, taigi globalinio atšilimo rizika dar labiau padidėja. Dėl šios priežasties svarbu valgyti mažiau galvijų mėsos ir taip sumažinti jų auginimo mastus. Dažniau rinkimės vištieną – ji nedaro jokio žalos mūsų planetai.
  5. Siekdama mažinti išmetamo maisto kiekį. Ekologiško gyvenimo būdo filosofija šiemet „įsiprašo“ ir į mūsų virtuves kitu aspektu. Populiarėja įvairios sriubos troškiniai, į kuriuos galima sudėti maisto likučius, kuriuos, greičiausiai, išmestume. Kasmet pasaulyje išmetama apie 1.3 milijardus tonų maisto, kai tuo tarpu net 20 visų Afrikos gyventojų kenčia nuo bado.
  6. Jūros gėrybės. Dviračio antrą kartą neišrasi, tačiau virtuvėje nuolat ieškoma kažko naujo, dar neatrasto. Šiais metais populiarės jūrinės daržovės. Jūros dumbliai, jūržolė, laminarija – tai tik keletas skirtingų pavadinimų apibūdinančių mums lyg ir žinomus jūros kopūstus. Bet ar tikrai žinome, kokie jie naudingi ir kaip juos paruošti? Skirtingų šalių virtuvėse įprastos daržovės keičiamos jūrinėmis dėl jų maistinių savybių ir skonio. Lyginant su paprastais kopūstais, šiuose yra 11 kartų daugiau magnio, 16 kartų daugiau geležies, 40 kartų daugiau natrio ir dvigubai daugiau fosforo. Jūros kopūstai tinkami ruošti įvairius mėsos, ypač vištienos, patiekalus, salotas ar sriubas.
  7. Neįprastos mėsos rūšys. Siūloma išbandyti ne visai įprastas mėsos rūšis, pavyzdžiui, gaidžio mėsą. Ši mėsa reikalauja kruopštaus paruošimo, bet turi ypatingų savybių – tai vienas gausiausių baltymų šaltinių. Gaidžio mėsa populiari Prancūzijos virtuvėje, vienas tradicinių jos patiekalų – coq au vin. Tai receptas, kai mėsa ilgai troškinama burgundiškame vyne su daug česnako, grybais ir lašinukais. Lyginant su vištiena, gaidžio mėsa turi daug mažiau riebalų ir daug daugiau baltymų.
  8. Nesveikas maistas gaminamas sveikiau. Populiarėja alternatyvos negalintiems atsisakyti nesveiko, greito maisto. Restoranų meniu vis dažniau papildo sveikuoliški mėsainiai, pavyzdžiui, gaminami su pilno grūdo bandele ar grilyje kepta vištiena. Arba ledai iš lieso ar auglinio pieno, nekepti pyragai iš vaisių.
  9. Metų atradimas – portugalų virtuvė. Sveika, derinanti, rodos, nesuderinamus ingredientus ir nepaprastai paprasta. Garsėjanti saldumynais ir mėsos patiekalais. Portugalijoje labai populiarios dešrelės, priklausomai nuo regiono, gaminamos iš kalakutienos, vištienos, antienos, kurapkų ar net karvelių mėsos. Su jomis verdama kasdienė nacionalinė sriuba – caldo verde. Šioje šalyje mėgstamas aštrus maistas, ypač populiarus piri-piri vištienos marinatas.
  10. Maistas – komunikacijos dalis. Remiantis 2016 m. BBC atlikta visuomenės apklausa, net 40 interneto vartotojų yra publikavę maisto nuotraukas savo asmeninėse socialinių tinklų paskyrose. Populiaru patiekalus ruošti kuo gražesnius, įmantriai juos dekoruoti tam, kad būtų traukiantys akį, o jų nuotraukos susilauktų kuo didesnio populiarumo.

2017 metais ir toliau akcentuojama sveika gyvensena, o kartu vis labiau atsižvelgiama į tai, kad maisto gavimo ir vartojimo procesai būtų kuo ekologiškesni. Visus ateinančius metus būsime lydimi Ugninio Gaidžio, ir atsakymas į klausimą, ar paukštieną valgyti šiemet nėra nuodėmė, vienareikšmiškai yra ne. Dar senovės Graikijoje gaidį žmonės laikė stiprybės simboliu, manė, kad jis yra stipresnis už liūtą, o jo mėsos valgymas suteikia ypatingų jėgų. Vištiena daugelį amžių laikoma viena geriausių mėsos rūšių, tai atsispindi ir didžiosiose pasaulio religijose. Krikščionybė, judaizmas ir net islamas, kuriame su maistu susiję religiniai įsitikimai yra itin kategoriški, leidžia valgyti vištieną.

Paukštienos patiekalai bus populiarūs visose kultūrose. Skirtingi jų paruošimo būdai ir receptų variacijos užkariauja pasaulio virtuves.

Laima Staknytė-Patinskienė
„KG Group“ Vyr. ryšių su visuomene specialistė

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X