Ataskaitiniuose susirinkimuose veiklas pristatė Vištyčio, Klausučių ir Gižų seniūnijų seniūnai

Kovo mėnesį, tęsiant ataskaitinius susirinkimus gyventojams atsiskaitė Vištyčio, Klausučių ir Gižų seniūnijų seniūnai.

Vištyčio seniūnijos ataskaitiniame susirinkime seniūnas Bronislovas Polita pristatė jau atliktus darbus, informavo, ką planuoja padaryti šiais metais bei atsakė į seniūnijos gyventojams rūpimus klausimus. Pristatęs pagrindines charakteristikas ir statistinius duomenis, seniūnas pristatė seniūnijoje vykdomą veiklą.

Be įprastinių darbų, tokių kaip miestelio viešųjų erdvių tvarkymas ir kt., pasitelkus viešųjų darbų programą, buvo sutvarkytas Vištytyje nelegaliai padarytas sąvartynas. Anot seniūno,  šį sąvartyną teko tvarkyti kelis kartus, nes per vieną kartą jo panaikinti nepavyko. Taip pat darbininkai Vištyčio kapinėse iškasė tranšėjas, skirtas vandentiekiui įvesti.

„Savivaldybės administracijos Investicijų, strateginio planavimo ir vietinio ūkio skyriaus pagalba 2016 metais buvo suprojektuotas 400 m ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas paežerėje. Dabar vyksta šio projekto derinimas ir lėšų paieška. Įgyvendinus projektą, bus nutiestas pėsčiųjų ir dviračio takas su suoleliais, apšvietimu, dviračių stovais,“ – apie planuojamas investicijas kalbėjo seniūnas.

Be to, praėjusiais metais Vištyčio Taikos gatvėje pradėtas gelžbetoninių elektros stulpų demontavimo procesas. Seniūnas pasakojo, kad kelis kartus buvo kreipęsis į ESO atstovus dėl stulpų perkėlimo nuo šaligatvių ir pagaliau 2016 metų pabaigoje gavo teigiamą atsakymą. Pernai metais jau buvo pradėti darbai, tačiau juos sutrukdė žiemos šalčiai ir darbai nukelti į šiuos metus. Miestelis išsivadavęs iš gelžbetoninių monstrų pasipuoš moderniais šviestuvais. Gyventojus elektros srovė pasieks po žeme nutiestais laidais. Pasak seniūno, po apšvietimo linijos sutvarkymo, rekonstruoti reikės ir Taikos gatvės šaligatvį, nes čia slypi ir kita problema. Šioje gatvėje nuolat po lietaus ar pavasarį vanduo kaupiasi žemiausioje vietoje, tad reikia išspręsti vandens nubėgimo klausimą.

Kalbėta ir apie šių metų veiklas. Anot seniūno, planuojami šių metų darbai labai priklausys nuo gaunamo finansavimo. Seniūnas norėtų projektinių lėšų pagalba įgyvendinti paežerės tako įrengimo darbus, taip pat įrengti laiptus ant Kaupiškių piliakalnio. Taip pat ketinama pakeisti tris senus viešuosius tualetus, vietoj jų pastatant naujus, atnaujinimo reikalauja ir prastos būklės Vištyčio kapinių įrankių namelis. Planuojama atnaujinti poilsiavietes, įrengiant  lauko suoliukus ir staliukus, bei pažymėti lankytinas vietas seniūnijoje, pastatant 3 lauko stendus: P. Kriaučiūno tėviškėje, prie rusų stačiatikių buvusios cerkvės ir prie buvusios žydų sinagogos.

Klausučių kaimui siūlomas miestelio statusas

Kovo 23 dieną, Slabadų kaimo bendruomenės namuose susirinkusiems Savivaldybės valdžios, švietimo įstaigų atstovams, bibliotekos darbuotojams, bendruomenių nariams, seniūnaičiams ir kitiems svečiams, jos seniūnė Gema Skystimienė atsiskaitė už metų veiklą. Ji pristatė per metus seniūnijoje atliktus darbus, iškilusius probleminius klausimus ir ateities planus.

Prieš pradėdama ataskaitą, ji pasveikino naujai išrinktus seniūnaičius ir nuoširdžiai padėkojo kadenciją jau baigusiems.

Kalbėdama apie praėjusius metus seniūnė paminėjo, kad 2016 metais seniūnijoje gimė 22 kūdikiai. Vis dėlto mirčių užfiksuota dvigubai daugiau – 48. Pasak seniūnės, tenka apgailestauti, kad nedidelis gimstamumo lygis neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos.

Nors seniūnijos teritorijoje yra nemažai ūkininkų, veikiančių įmonių, tačiau čia dirba nedaug seniūnijos gyventojų. Pasak seniūnės, darbo užmokesčio skirtumai skatina darbo jėgos mobilumą. Nemažai įtakos žmonėms užimti turi ir atsiverianti darbo rinka ES šalyse. Tai skatina darbingo amžiaus gyventojų emigraciją į šias šalis. Iš seniūnijos per 2016 metus į užsienį išvyko 25 žmonės.

Pasak seniūnės, nedarbas kaime labai skaudi problema, dėl bedarbystės kenčia ne tik nedirbančiojo šeima, bet ir pats bedarbis – jis netenka socialinės aplinkos, jaučiasi vienišas. Įdarbinus bedarbius  pagal viešųjų darbų programą, jie ne tik  gauna galimybę dirbti ir užsidirbti, bet ir atlieka darbus, kurių svarbą pastebi daugelis gyventojų.

Seniūnė pasakojo, kad įdarbintieji pagal viešųjų darbų programą vykdė socialinės ir visuomeninės paskirties objektų rekonstrukcijos bei smulkaus remonto darbus. Atlikus minėtus darbus pagražėjo viešųjų erdvių ir pastatų estetinis vaizdas, pagerėjo gyvenimo sąlygos socialiniuose būstuose.

Analizuojant seniūnijos aplinkos apsaugos ir infrastruktūros rodiklius, išryškėja stipriosios pusės: gerai išvystytas kelių tinklas, didėja dėmesys subalansuotai plėtrai ir švariai aplinkai, turtingas gamtos ir architektūros paveldas, dalyvaujama kompleksinėse apskrities ir šalies atliekų tvarkymo, energetikos, vandentvarkos, vandenvalos programose. Tačiau seniūnė minėjo ir silpnąsias puses –  vis dar veikia nelegalūs sąvartynai, nepakankamai gera kelių būklė, nepakankamai apšviesti kai kurie kaimai, gyvenvietėse mažai asfaltuotos dangos.

Pasidžiaugta ir lankytinomis vietomis, didėjančiu lankytojų srautu. Klausučių seniūnijoje, ant Šešupės kranto yra istorijos paminklas – Rementiškių piliakalnis, kurį seniūnijos darbuotojai nuolat prižiūri. Gyventojų poilsiui iš dalies įruošta Matarnų poilsiavietė, esanti Matarnų miške. Klausučiuose įrengtame poilsio ir sporto parke gausiai lankosi ne tik vietiniai gyventojai. Ypač daug čia atvyksta šeimų su mažamečiais vaikais. Gyventojai siūlo Klausučių kaimui netgi suteikti miestelio statusą.

Kita vertus, seniūnijoje dar neišplėtotas turistinių trasų, pakelės poilsio aikštelių ir kempingų tinklas, neįrengti viešieji tualetai, nėra ekspozicinės ir panašaus pobūdžio infrastruktūros.

Baigdama praėjusių metų ataskaitą Klausučių seniūnija aptarė šiems metams suplanuotus darbus. G. Skystimienė numato pagaminti ir pritvirtinti ženklus su kaimų pavadinimais, parūpinti savivaldybei priklausančių pastatų, gyvenamųjų namų ir butų numerius, vykdant viešųjų darbų programą tvarkyti gyvenvietės, prižiūrėti viešąsias erdves. 2017 metais planuojama įrengti apšvietimą Norvaišų kaime, gyvenvietėse atnaujinti esamą gatvių apšvietimo sistemą, Slabadų viešosiose kapinėse planuojama įrengti pėsčiųjų taką. Iš kelių remonto lėšų 2017 m. planuojama remontuoti šaligatvius Sūdavos ir Klausučių kaimuose, atnaujinti asfalto dangą Daržininkų kaime. Planuojama viešuosiuose keliuose pakeisti dvi susidėvėjusias pralaidas, įrengti atitvarus.

Gižiečiai siūlo įdomią edukacinę programą

Jau kelis metus iš eilės džiugesniais demografiniais rodikliais pasigirti gali Gižų seniūnijos seniūnas Romas Kučiauskas. Pristatydamas 2016 metų veiklos ataskaitą, jis džiaugėsi stabiliu gyventojų skaičiumi – praėjusiais metais seniūnijoje gyveno 1012 gyventojų (atvykimą deklaravo 45 žmonės, išvyko iš seniūnijos – 10, per metus mirė 9 žmonės, gimė – 11).

Seniūnijoje toliau plėtojama kaimo turizmo veikla, yra trys veikiančios kaimo turizmo sodybos, aptarnaujančios svečius.

„Galime pasidžiaugti Kazimiero Baršausko tėviške, gražia miestelio aplinka ir gamta, sutvarkytu miestelio centru bei atokesnėmis gyvenvietėmis, kurių pagrindinės gatvės apšviestos ir išasfaltuotos,“ – ataskaitiniame susirinkime kalbėjo seniūnas.

Vis dėl to, kaip ir Bartninkų seniūnijoje, taip ir šioje dėl mažų pieno supirkimo kainų ūkiai patiria nuostolius, likviduoja bandas, pasilikdami tik mėsinius galvijus. Gižų seniūnijoje yra ir netradiciškai ūkininkaujančių gyventojų. Jie augina vaistažolių, kmynų, juodųjų serbentų, riešutų ir trešnių, atviro grunto daržovių. Keletas ūkininkų laiko bites. Kaip minėjo R. Kučiauskas, ūkininkai nuolat raginami prisižiūrėti savo dirbamų laukų pakraščius, nusišienauti ir išsivalyti melioracijos griovius.

Seniūnijoje plėtojamas ir smulkusis verslas. Keletas individualių įmonių užsiima naudotų automobilių, jų dalių prekyba bei remontu, baldų, medienos gamyba bei jos apdirbimu, individualių paslaugų teikimu- teikia kirpimo, žemės dirbimo, plytelių klojimo, griovių kasimo ir kt. paslaugas. Keletas seniūnijos gyventojų dirba valstybinėse įstaigose: mokykloje, pašte, seniūnijoje, medicinos įstaigose, bibliotekoje, Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose.

Seniūnijoje įsikūrusios dvi kaimo bendruomenės – Gižų ir Antupių. Panaudodamos gautas lėšas iš ES fondų, jos puoselėja ir gražina seniūnijos aplinką, kuria patogesnį gyvenimą. Pernai Gižų bendruomenė įgyvendino tris projektus: ,,Sportuosim – sveikesni būsim“ (suorganizuotos sportinės futbolo varžybos), ,,Bendruomenių metams – kaštonų alėja“ (nupirktas ir patiestas drenažo vamzdis, „Jaukūs bendruomenės namai“ (materialinės bazės stiprinimas, įsigyta: sulankstomi stalai ir suolai, virtuvinės spintelės, viryklė, skalbimo mašina, vaisių džiovintuvas, virduliai, nerūdijančio plieno termosai.

Antupių bendruomenė parašė taip pat tris projektus. Bendra projektų  vertė 6580 eurų. Vykdant šiuos projektus įrengta lauko krepšinio aikštelė, supirktas sportinis ir kitas lauko inventorius.

Be to, gruodžio mėnesį  Gižų bendruomenė pristatė edukacinę programą –  „Gižai –  liepų kaimas“.  Programa sudaryta iš 2 dalių: pirmoji dalis – ekskursija po Gižų centrą.  Lankytojus lydintys gižiečiai papasakoja Gižų herbe įamžintos šimtametės liepos istoriją, prisimena dvaro, kunigų seminarijos laikus, kviečia susitikti su senuoju Gižų dvaro svirno šikšnosparniu… Antroji dalis vyksta bendruomenės namuose. Čia lankytojai sužino, kam naudojami liepos lapai, žiedai, mediena. Vėliau Kepami liepos lapelio formos meduoliai, vaišinamasi liepžiedžių arbata su medumi. Norintiems sotesnių vaišių gižiečiai siūlo gardžią sriubą arba blynų – širdelių.

Bendruomenės nariai susidomėjo ir šiaurietišku ėjimu. Šiam žygiui seniūnijoje paruošta net 12 km ilgio trasa. Kaip teigė seniūnas, Susidarė nemažas būrys entuziastų, kurie bent pora kartų per savaitę numatytu maršrutu patraukia į žygį su šiaurietiško ėjimo lazdomis.

Kalbėdamas apie ūkinę veiklą seniūnas paminėjo, kad praėjusiais metais Rūdos kaime, buvusioje kiaulių komplekso teritorijoje rekultivuotos dvejų fermų liekanos, Senkiškių kaime rekultivuotos trejų fermų liekanos. Šiais metais liko sutvarkyti  aplinką, išlyginti ir apsėti žemę. Taip pat gražėja ir Gižų miestelio erdvės – Miestelio centre, už bažnyčios tvoros buvo išpjauti menkaverčiai medžiai ir krūmai, paruošus žemę, pasėta žolė.

Vilkaviškio rajono savivaldybės inf. 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X