Dr. Algis Žvaliauskas: sieksiu Marijampolę paversti šiuolaikišku Europietišku miestu

Šį rudenį rengiamuose Marijampolės savivaldybės mero-tarybos nario rinkimuose tarp kandidatų užimti Suvalkijos sostinės mero pareigas rinkėjai išvys ir pirmąjį Marijampolės merą, buvusį susisiekimo ministrą bei Seimo narį  Algį  Žvaliauską.

Patyręs politikas tikina, jog pasiryžo, jeigu būtų išrinktas, kelis dešimtmečius trunkančią politinę karjerą užbaigti dirbdamas didžiausio Sūduvos miesto mero pareigose. „Esu sukaupęs vertingą darbo patirtį, tad noriu ir galiu būti naudingas Marijampolei bei jos gyventojams,“ – interviu „Sūduvos gidui“ teigė A. Žvaliauskas. Pasak politiko, atėjo laikas, kuomet savivaldybės taryba turi priimti labai svarbius sprendimus, nulemsiančius Marijampolės savivaldybės ateitį.

Kokie motyvai jus paskatino palikti sostinę ir kandidatuoti Marijampolės savivaldybės mero rinkimuose?

Aš visą laiką viena koja buvau Vilniuje, kita Marijampolėje. Miesto ir savivaldybės reikalai rūpėjo visuomet. Namų trauka stipri, o ir politiko karjerą svarstau užbaigti man brangiame mieste. Man nebereikės mokintis būti meru, turiu nemenką tokio darbo patirtį, tad šiuo metu savo miestui ir gyventojams galėčiau būti naudingas. Tikiu, kad sugebėčiau darniai dirbti ir su savivaldybės taryba, ir su administracija.

Šiuo metu savivaldybei yra svarbus momentas – privalome būti pasirengę gyventi po 2020 metų, kuomet ženkliai sumažės ES parama. Jau dabar reikia priimti sprendimus, kurie bus lemtingi ir svarbūs Marijampolės savivaldybės ateičiai. Turime gyventi ne vien tik šia diena, bet ir  žinoti kaip gyvensime po 5 ar 10 metų.

Be to, noriu marijampoliečiams  parodyti šiek tiek kitokį, su šalies valdžia daugiau bendraujančio ir aktyviai savivaldybės labui veikiančio mero, darbą.

Esate nepriklausomas rinkimų kampanijos dalyvis, kandidatuojate be partijų paramos. Ar tai gali tapti jūsų pranašumu rinkimuose?

Toks mano apsisprendimas turbūt turi ir pliusų, ir minusų. Tačiau taip elgtis pasiryžau įvertinęs savo, kaip politiko ilgametę darbo patirtį. Akivaizdu, kad šiandien sustabarėjusios partijos nebetenkina gyventojų lūkesčių. Regionų žmonės, dirbantys valstybės tarnyboje, partijoms būna reikalingi tik prieš rinkimus. Vėliau jie pamirštami, ir jų idėjos nebedomina partijų viršūnių.

Mero darbas yra labiau ūkinis, politikos jame nedaug. Manau, kad mero nepriklausomumas galėtų labiau sukoncentruoti visus tarybos narius bendram darbui žmonių labui, nes nieko nėra baisiau už politines rietenas, o ypač jeigu tarybos ir administracijos darbui pradeda kenkti konfliktai tarp taryboje daugumą turinčių partijų narių. Šiaip darbuotojus esu pratęs vertinti pagal kompetenciją, o ne priklausomybę vienai ar kitai partijai.  Nors iki pensijos dar keletas metų, bet save laikau senosios kartos politiku.  Politikoje esu jau 24 metus. Sutinku, kad joje turi būti jaunų ir naujų veidų, tačiau kartais be reikalo skubama nurašyti patyrusius politikus, kurie atsargesni, atsakingesni ir turi vertingą patirtį.  Tikiu, kad mano karta dar gali būti naudinga.

Kokie būtų pirmieji jūsų, kaip mero  darbai?

Sudaryti kompententingą komandą.  Išsiaiškinti savivaldybės finansinius įsipareigojimus ir kitas esančias  problemas. Susitikti su mūsų apygardoje išrinktais Seimo nariais. Pirma kelionė būtų į Susisiekimo  ministeriją bei Kelių direkciją. Reikia kuo skubiau užbaigti vykdyti  trišalę sutartį, kurios dėka Marijampolėje dabar vyksta didieji infrastruktūros objektų statybos darbai.

Vienas iš opiausių klausimų marijampoliečiams – aukštų šildymo kainų klausimas. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

Šis klausimas nėra toks paprastas kaip gali atrodyti, nes jis susideda iš daugelio aspektų:

  – dar iki šiol daug klausimų kyla dėl šildymo kainos nustatymo metodikos;

  – tai nėra socialiai teisinga lengvata, nes ją gauna ir labai turtingi ir daug uždirbantys piliečiai ,   kurie savo būstuose naudoja centrinį šildymą. Tai reiškia, kad  Valstybė suteikdama jiems lengvatą, netenka tam tikrų lėšų , kurios galėtų įplaukti į biudžetą;

    dalis gyventojų kurie nesinaudoja centriniu šildymu aplamai jokių  PVM lengvatų neturi;

 – gaila kad valdžia tik dabar suvokė, kad ES leidžia taikyti du lengvatinius PVM tarifus, jeigu apie tai būtų pradėta diskutuoti pavasarį, dabar neaiškumų būtų žymiai mažiau.

Kas yra šildymo lengvata? Žmogus gauna mažą pensiją, tad jam skiriama kompensacija už šildymą. O juk viskas keliauja iš tos pačios valstybės kišenės. Gal tuomet vertėtų nebežeminti žmonių lengvatomis, o tiesiog išmokėti didesnes pensijas, kad žmonės galėtų patys susimokėti už šildymą, tuomet nebereiktų krūvos biurokratų, dabar skaičiuojančių ir sprendžiančių dėl lengvatų suteikimo. Didesnės žmonių  pajamos leistų valstybei skirti paramą tik patiems socialiai pažeidžiamiausiems gyventojų sluoksniams.

Tačiau valdžiai juk patogiau žmones kontroliuoti per pašalpas. Didžiausia klaida laikau tai, kad buvo atsisakyta pensijas ir minimalią algą susieti su šalies BVP rodikliais.

Nesuprantu dabartinio Seimo partijų politinio turgaus, kuomet palaikymas reformoms mainomas į lengvatas ar kažką kitą. Taip priešinami žmonės. Tai akmuo į konservatorių daržą, nes šitaip politikai neatsakingai elgtis negali. Tokių sandėrių per savo politinę karjerą nepamenu.

Iš pradžių dėl šildymo lengvatos buvo iš kelių programos paimta apie 80 mln. eurų tai reiškia, kad ir Marijampolės savivaldybė neteko gatvių remontui apie 200 000 eurų, o po to lengvata iškeista į urėdijų reformą, kas vėl priešina žmones kaip bet koks bandymas daryti geriau vieniems kitų sąskaita. Įsivaizduokite – gyvenantis bute tėvas gauna šildymui lengvatą dėl to kad urėdijoje dirbantis jo sūnus bus tikriausiai atleistas iš darbo. Politikai  profesionalai  taip neturėtų elgtis. Galutiniam rezultate, jeigu neįsikiš Seimas, vis tiek turėsime 6 procentais brangesnį šildymą, kas pareikalaus daugiau lėšų ir   savivaldybės biudžeto įstaigų sąskaitoms už šildymą apmokėti.

Panašu, kad esate nusiteikęs spręsti ne tik Marijampolės savivaldybės problemas, bet ir ketinate negailėti patarimų centrinei šalies valdžiai?

Jiems tokie patarimai būtų naudingi, nes neretai sostinės valdininkai užsimiršta, kad be Vilniaus dar yra ir regionai, kita Lietuva. Tačiau ją visi linkę prisiminti tiek prieš rinkimus.

Jei tapsite meru, teks susidurti su iššūkiais, kuriuos atneš dabartinės Vyriausybės vykdomos reformos. Viena iš jų – miškų urėdijų reforma, kuri palies ir Marijampolės savivaldybės miškininkus. Kaip vertinate vykdomas reformas?

Ne tik urėdijų reforma palies mus, pajusime ir regiono kelius prižiūrinčių įmonių reformos pasekmes, nes bet koks centralizavimas silpnina regionus.  Reformų klausimu esu labai atsargus, nes turiu jų įgyvendinimo patirtį. Teko matyti reformas, kurios nepavyko ypač – apskričių  administracijų naikinimo reforma, ko pasekoje mūsų delegacija buvo pašalinta iš Europos regionų komiteto.  Beje, nuo to visa Lietuvos administracinio valdymo griūtis ir prasidėjo.  Urėdijų naikinimo klausimu turiu savo nuomonę – reformą reikėtų daryti etapais. Pirmuoju etapu galėtų išlikti tiek urėdijų, kiek yra apskričių, tai yra 10.

Kaip artimieji ir bendražygiai reagavo į jūsų apsisprendimą kandidatuoti Marijampolės savivaldybės mero rinkimuose?

Bendražygiai mano ryžtą palaiko, o štai šeima nelabai entuziastingai susitaikė su tokiu mano sprendimu. Daug metų praleistų politikoje reiškia, kad tenka aukoti laiką, kuris galėtų būti skiriamas šeimai, vaikams ir anūkams. Tačiau norint dirbti  Valstybės arba  miesto labui tenka kažką aukoti.

Su kokiu rinkimų šūkiu dalyvaujate rinkimuose?

Mano šūkis – Ateities Marijampolė. Jis reiškia, kad nuo to, kokius sprendimus priimsime šiandien, priklausys mūsų pačių, mūsų vaikų  ir anūkų  ateitis.

Kokia jūsų Ateities Marijampolės vizija?

Mano siekis paversti Marijampolę  šiuolaikišku europietišku miestu, ką rodo ir  šiuo metu savivaldybėje vykstantys pokyčiai. Džiaugiuosi, kad ir aš  turėjau galimybę prisidėti prie šių pokyčių atsiradimo. Ir toliau sieksiu, kad būtų gerinama ne tik miesto bet ir kaimiškų vietovių infrastruktūra, kad ji  būtų patogi ir naudinga verslui bei gyventojams. Dėsiu pastangas, kad Marijampolė turėtų rytinį aplinkkelį, esu tikras, kad reikia tilto per Šešupę  Aušros gatvėje. Ateities Marijampolės gyventojams reikia patogaus, klestinčio miesto, kuriame galima rasti ne tik gerą darbą, bet ir platų  paslaugų ir pramogų pasirinkimą – miesto, kuris turi ne tik gerai išvystytą švietimo įstaigų tinklą, bet ir  savo aukštąją mokyklą. Tikiu, kad nuoširdžios pastangos padės mums Marijampolę padaryti patraukliu šiuolaikišku miestu, kuriame bus gera gyventi.  Labiausiai kaip marijampolietis būčiau laimingas jeigu išgirsčiau, kad Marijampolė yra miestas, kurio nekankina emigracijos problemos.

„Sūduvos gido“ inf.

Politinė reklama bus apmokėta iš kandidato Algio Žvaliausko rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs.Nr. I-17-7

Jums gali patikti

1 Komentaras

  1. Mikasė sako

    A a, jo, jo pamename kaip šis politikierius jau darė Marijampolę europietišku miestu, todėl dabar jaučiamės lyg Paryžiuje gyvendami…Ir turėk žmogau tiek drąsos, kad vėl ir vėl ropštis ten kur jau buvai ir nieko gero žmogui nepadarei…Vach, vach.

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X