Fotografas iš Marijampolės unikaliais kadrais užkariaujantis pasaulį

Fotografas Andrius Burba jau kuris laikas stebina ne tik lietuvius, tačiau ir visą pasaulį, savo itin unikaliais kadrais „Iš apačios“ (red.past. „Underlook“). Jauno menininko idėja įamžinti kates fotografuojant iš apačios, pro stiklą, susilaukė ne tik didelio susidomėjimo, bet ir palaikymo, tad fotografas greitai ėmė fotografuoti ir kitus gyvūnus.

Andrius Burba

Andrius – itin pozityvus, jaunas, optimizmu ir energija trykštantis menininkas, jau ne kartą įrodęs, kad turi išskirtinį požiūrį į fotografiją, o jo darbai jau pasklido ne tik už Lietuvos, bet ir už Europos ribų. Nuotraukų serija “Underlook” leidžia mums pažvelgti į gyvūnus taip, kaip niekad iki šiol.

Nedaugelis žino, kad šiuo metu Vilniuje gyvenantis fotografas yra kilęs iš Sūduvos sostinės Marijampolės, ir pats to ne tik neslepia, bet tuo didžiuojasi. Kalbėjomės su Andriumi, apie žaibišku greičiu plintantį ir visą pasaulį žavintį jo projektą „Underlook“.

Gyvūnų fotografavimas taip, kaip tą darote jūs, yra kiek daugiau nei neįprasta. Iki šiol neteko matyti nieko panašaus, tad kyla klausimas, kaip kilo pati idėja, fotografuoti gyvūnus iš apačios?

Viskas prasidėjo nuo kačių fotosesijos iš apačios. Internete pamačiau, kaip fainai katės atrodo nufotografuotos namuose, ant stiklinio stalo, kaip juokingai užlenkia letenas ir norėjau pabandyti savo variantą.

Metus galvojau iš kur gauti tiek daug kačių ir galiausiai suvokiau, kad galiu kačių parodoje fotografuoti, nes visos katės vienoje vietoje. Po fotosesijos sukėliau nuotraukas į internetą ir jau sekančios dienos rytą susilaukiau daug palaikymo ir sveikinimų už išradingumą.

Nusprendžiau toliau lįsti į šį projektą ir tuomet prasidėjo įdomybės. Pradėjau galvoti, kaip kuo įdomiau fotografuoti tą patį gyvūną ir ką nufotografuoti, kad būtų kuo neįprasčiau. Norėjau pamatyti, kaip arkliai atrodo iš apačios, tad viskas ir prasidėjo.

Andrius prideda, kad net 12-ka metų jis pats augino katę, tuomet, dar tėvų namuose, tad šie gyvūnai labai artimi ir jei ne išsivysčiusi alergija – pats mielai augintų katę.

Pirmoji jūsų projekto „Underlookdalis, buvo „Under-cats“, kurioje daugelis pamatė kates taip, kaip niekad prieš tai. Ar katės noriai dalyvavo fotosesijoje?

Katės leidosi fotografuojamos gana lengvai. Kai kurios net nesuprato kas darosi, šioms buvo keista stovėt ant stalo. Viena jų niekaip negalėjo atsistoti ant savo kojų, ji visada gulėjo, net jeigu iš naujo pastatydavom ant kojų – vėl atsiguldavo, todėl nuotraukoje ji gulinti. Kitos tiesiog žaidė ir vargo nematė. Pastebėjom, kad nuo veislės labai priklauso, kaip kuri katė reaguoja, tad visos jos labai skirtingos.

Su kokiais iššūkiais susidūrėte fotografuodamas kates? Ar tai tebuvo rami fotosesija, ar visgi buvo ir sunkumų?

Didžiausias sunkumas, kad maždaug nuo devyniolikos metų tapau alergiškas katėms ir šunims. Šiuos gyvūnus visada fotografuoju “apsvaigęs”, išgėręs vaistų nuo alergijos… tas labai apsunkino darbus ir trukdė susikaupti. Labai tikiuosi, kad ateityje išgysiu ir galėsiu įsigyti katę. Šiuo metu auginu triušį! – džiaugiasi pašnekovas.

Sekantys projektai buvo „Under-dogs“ ir „Under-rabbit“. Kiek stipriai skiriasi kačių, šunų, bei triušių fotografavimas iš apačios?

Esmė visų ta pati. Visi gan skirtingi. Katės vienaip reaguoja, tokios jaučiasi pasipūtę šiek tiek. Šiuo atveju šunys daug žaismingesni, gali gaudyti savo skanėstuką ir žaisti. Tiesa, buvo keletas tokių, kurie labai bijojo stovėti ant stiklo ir negalėjo net pajudėti, tad laukė, kol viskas baigsis, ir jie bus nukelti.

Apie triušius sužinojau vieną dalyką, ko prieš tai nežinojau: jie nemoka žiūrėti žemyn. Jie stovėjo ant stiklo, lyg prikalti ir net nejudėjo. Jei fotografuoji vieną triušį, tai visos jo nuotraukos bus beveik vienodos. Nebuvo taip, kad pirma vienokia, dešimta jau kitokia – jie nieko nedaro, tik tupi.

Kaip matome, katėms nebuvo labai įdomu, kas dedasi po jomis, tačiau panašu kad šunims, fotoaparato buvimas po jais kėlė didelį susidomėjimą?

Iš tiesų fotoaparato niekas nematė, jis buvo uždengtas juodai. Tiesiog atrodė, kad katės nesidomi iš baimės, kai joms kažką rodom į apačią, o šunys – tik parodyk skanėstą ir iškart žiūri. Nors ir atrodo, kad šunys žiūri į fotoaparatą, ne jis jiems buvo įdomus. O katėms – joms išvis niekas neįdomu.

Kaip jums pavykdavo ramiai išlaikyti gyvūnus, kol juos fotografavote? Ar reikėjo kokių nors specialių priemonių, skanėstų? Tikriausiai talkino ir jų šeimininkai?

Ramiai laikyti nereikia, kuo labiau neramus, tuo įdomesnės nuotraukos. Svarbu, kad nepabėgtų. Kai fotografuoju, darau viską, ką galima geriausia. Laikui bėgant išmokau keletą triukų, kaip nufotografuoti, kad atrodytų gražiau ir įdomiau.

Šeimininkai tokiose fotosesijose dažniausiai tik trukdo. Jie įpratę, kad šuo fotografuojamas turi stovėti kaip parodos metu ir stengiasi, kad šis žiūrėtų labiau į viršų, būtų pasitempę, kol nepasakau, kad kamera iš apačios, (nors ir patys tai žino) tol neatsipalaiduoja. Skanėstai visada padeda, kai reikia atkreipti gyvūno dėmesį.

Pereikime prie „Under-horse“. Akivaizdu, kad vien pasiruošimas šiai fotosesijai turėjo būti pakankamai kruopštus ir gerai apgalvotas. Galbūt galite šiek tiek smulkiau papasakoti, kaip ruošėtės būtent šiai fotosesijai?

Mintis kilo, kai pamačiau, kokio susidomėjimo sulaukė kačių fotosesija ir kaip žmonės palaiko mane, mano fotografiją. Tuomet norėjau kažko didesnio.

Labiausiai norėjau pamatyti, kaip arklys atrodo iš apačios. Žinojau, kad tai beveik neįmanoma, todėl pradžioje apie tai tik svajojau. Svajojau visą vasarą ir lėtai dėsčiausi mintis, kol galiausiai nusprendžiau imtis to rimtai. 

Išėjau is savo mėgstamo darbo ir ėmiausi intensyviai organizuoti arklių fotosesiją. Tai truko mėnesį intensyviai ir dar apie mėnesį pasyviai. Sakyčiau, kad pilnas suorganizavimas truko apie du mėnesius.

“Intensyvųjį” mėnesį, kiekvieną vakarą sėdėjau prie projekto ir apgalvojau kiekvieną smulkmeną, kas gali būti, kaip tai išspręsti, kaip padaryti, kad būtų kuo geriau ir t t.t. Tai buvo sunku, bet labai labai įdomu. Galiausiai rezultatas atperka visus vargus.

Iš keleto nuotraukų, kuriomis pasidalinote savo socialinių tinklų paskyroje, buvo galima aiškiai matyti, kad arkliai nebuvo nusiteikę lipti ant stiklo. Ar buvo labai sunku juo užkelti?

Bandėme nufotografuoti net aštuonis arklius. Trys iš jų kategoriškai atsisakė pozuoti: jie tiesiog bijojo ir buvo sunku juos užvesti ant stiklo. Tačiau kiti penki pozavo puikiai. Čia labai prisidėjo ir profesionalai žirgų dresuotojai, kuriems esu labai dėkingas už bendradarbiavimą.

Ar stovint apačioje nebuvo baimės, kad stiklas neišlaikys? 

Stiklas negalėjo neišlaikyti. Buvau nuramintas stiklo gamintojų, kad jis atlaikys apie 1,5 tonos, o arkliai vidutiniškai svėrė apie 600kg.

Reikia pasakyti, kad stiklas yra 3m ilgio, 175cm pločio, jis yra 30mm storio. Iš tiesų tai buvo trys grūdinti stiklai po 10mm suklijuoti į vieną. Vadinasi, jeigu vienas suskils, stiklas neįlūš, nes laikys du kiti. Mane patikino, kad net jeigu visi stiklai būtų suskilę, juos jungianti plėvelė vis tiek būtų atlaikiusi arklio svorį.

Visai nesijaudindamas gulėjau ant žemės ir žiūrėjau i savo “stiklines lubas”, ir kaip ant jų vaikšto 600 kilogramų sveriantis arklys, ir galėjau ramiai spaudyti fotoaparato pultelio mygtuką, kada tik norėjau.

 Iš pačių nuotraukų atrodo, kad šie gyvūnai gana smalsūs? Stengėsi suprasti, kas po jais?

Esu įsitikinęs, kad arkliai nesuprato nei kas vyksta, nei ką mes ten darom, nei kur išvis jie yra. Čia padirbėjo mano komandos nariai – arklių dresiruotojai, kurie bandė kaip gali labiau sudominti arklį su cukrumi, kad jis pakeistų savo stovėseną, o aš galėčiau kuo įdomiau nufotografuoti.

 Žinome, kad Vokietijoje jau yra išleista knyga/albumas „Unter-katzen“. Ar galvojate išleisti nuotraukų albumus Lietuvoje? – Šioje vietoje, jei yra daugiau jūsų darbų, daugiau knygų kitose šalyse – verta paminėti. 

Vokietijoje yra išleista  “Unter katzen” ir greitu metu (balandžio 10d.) bus išleista knyga su šunų nuotraukomis – “Unter Hunden”, tad turėsiu dvi knygas/nuotraukų albumus.

Norėčiau trečio, bet jis būtų kiek sudėtingesnis, sudarytas iš daug mažų gyvūnėlių, tokių kaip gyvatė, triušis, višta, papūga, driežas, varlė ir daug kitų. Čia jau bus ateityje.

Nuotraukų albumo Lietuvoje leisti neplanuoju, nes pats tikrai neturiu tam lėšų, tačiau jeigu atsirastų rėmėjai būtų tikrai labai smagu. Manau su tokiom nuotraukom galima labai daug visko sukurti. Kaip jau parodė didžiulis susidomėjimas internete, žmonės mėgsta tai, o man labai patinka jų teigiamos emocijos, nes dauguma išspaudžia šypsenas, kai žiūri į kates, ar triušius iš apačios.

Manau, kad būtų galima išleisti atvirukus, tad tikiuosi, kad atsiras investuotojų, norinčių prisidėti ir galėsime projektą vystyti.

 Ar ketinate rengti savo darbų parodas? Galbūt su savo darbais apsilankysite ir gimtojoje Marijampolėje?

Turiu svajonę, tačiau ji gan sudėtinga: noriu sukurti parodą iš arklių nuotraukų ir ją pristatyti Marijampolės kultūros centre. Būtent ten aš pradėjau savo karjerą, surengiau pirmąją parodą, tad norėčiau ir dabar nuo ten pradėti šios parodos kelionę. Tačiau čia iškyla sunkumai, nes padaryti tokią parodą yra ir sudėtinga, ir brangu.

Manau, kad ši paroda turėtų keliauti po pasaulį, bet pradėti labai norėčiau Marijampolėje. Jeigu atsirastų galinčių paremti šį projektą, norinčių investuoti, tikrai mielai sutikčiau nedelsiant imtis darbų.

 Ties kuo dirbate šiuo metu? Kokie ateities planai ir svajonės?

Šiuo metu kažko ypatingai kryptingo nedirbu, nes ir taip neturiu laiko darant tai, ką noriu. Dirbom prie Underlook projekto paleidimo ir pristatymo. Dabar, kai jau paleidom ir pristatėm arklių nuotraukas, kuriam marškinėlius bei sukneles. Nežinau, ką toliau veiksim. Galbūt pagaliau turėsim laiko ir pradėsim įgyvendinti kitas artimiausias svajones.

Sekantis projektas norėčiau kad būtų tigrai iš apačios! Tačiau tokio projekto įgyvendinimas bus daug sudėtingesnis, nei visi iki šiol kartu sudėjus, tad tam dar turiu gerai pasiruošti.

Iki tol planuoju keletą nedidelių projektų, tokių kaip ožkų fotografavimas iš po stiklo ir panašiai. Galbūt net ir vištas nufotkinsim, ar pradėsim trečios knygos fotografavimą. Idėjų tikrai daug turiu, viską pamatysim netolimoje ateityje!

Jei norėsite peržiūrėti daugiau Andriaus darbų, ar prisidėti prie idėjos įgyvendimo, o galbūt net įsigyti jo darbų, daugiau informacijos ir kontaktus galite rasti jo Facebook paskyrose: Andrius Burba Photography bei Underlook, arba oficialioje interneto svetainėje www.underlook.org

Siūlome pažvelgti į Andriaus projektą „Underlook“:

Sūduvos Gidas,

Romas Senkus

Jums gali patikti

8 Komentarai

  1. Timofėjus sako

    Ta pagrindinė foto – kaip žaislinis šuo. Jei nebūtų pimpaliuko, rimtai pagalvočiau, kad išdūrė 🙂

    1. Baikit, nemanau sako

      Koks tau „pimpaliukas“, kad cia visos kumeles nufotkintos 🙂

      1. Timofėjus sako

        As apie ta balta šunį. Ne apie arklius.

  2. Jojo sako

    Jopšikras kaip gražu! Sukasi tam fotografui smegenys. Liuks!

  3. Rita sako

    Bliam… čia paveikslai namuos kabinti.

  4. Juozas sako

    Ne tik nusikalteliais ir zudikais mes garsus. Aciu dievui.

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X