Keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ artėja prie galutinio sustojimo

Kodėl – architektūra? Juk ir taip mes dienas leidžiame statinių apsupty… Tačiau sunku nepritarti žymaus kultūros veikėjo L. Donskio minčiai, kad architektūra „turi didžiausią vizualinę galią iš visų menų liudyti visą civilizacinę visuomenės ir žmonijos būklę – ekonomikos, technologijų, skonio, minties, vaizduotės, politinio jautrumo.“

Jau šių metų rugpjūčio mėnesį keliaujanti paroda „Architektūra arti mūsų“ paskutinį kartą kvies žiūrovus į parodos atidarymą. Ją marijampoliečiai ir miesto svečiai galės lankyti nuo rugpjūčio 17 d. iki rugsėjo 6 d. M. B. Stankūnienės menų galerijoje (Marijampolės kultūros centras, Vilkaviškio g. 2, Marijampolė).

Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ sukurta keliaujanti paroda ragina susimąstyti, ar gali kokybiška architektūra gimti atsitiktinai? Ji – įdėmus žvilgsnis į šiandienės Lietuvos architektūros klodus, slypinčius už didžiųjų miestų ribų. Ši paroda skirta šalies regionams – 36 eksponatai rodo per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose Lietuvos savivaldybėse sukurtą kokybišką architektūrą, kurią kūrė virš 60 architektų.

Parodą lydinti paskaita-diskusija „Architektūra arti mūsų“ – proga aptarti dabartinės lietuvių architektūros pavyzdžius, ieškoti, kuo jie stiprūs, patrauklūs ir svarbūs vienai ar kitai vietovei ir kaip jie koreliuoja su naujai priimtame Architektūros įstatyme minimais, o Europos Komisijos dar 2009 m. patvirtintais architektūros kokybės kriterijais.

Puikūs pastatai ir aikštės, stovintys įvairiuose šalies kampeliuose, įkvėpė sukurti vizualinę architektūros puotą akims, turtingą formų, spalvų, įdomių sprendimų. Jie – gyvas pavyzdys, kad Lietuvos periferijoje kunkuliuoja kūrybinė mintis.

Darbai atrinkti vadovaujantis trimis kriterijais:

  • jie turėjo aprėpti kuo platesnę šalies teritoriją,
  • reprezentuoti funkcinę įvairovę,
  • jų autoriai vienokiu ar kitokiu būdu už savo darbus buvo įvertinti kolegų, visuomenės.

Tačiau yra ir viena bendra savybė – stengtasi žiūrovui pristatyti nedidelio mastelio objektus, tuo padidinant jų įtaigą (juk kokybiška architektūra nebūtinai susijusi, tiksliau, visai nesusijusi su objekto statybos apimtimi). Žinoma, visi jie neša savy kokybiškos architektūros krūvį: yra kontekstualūs, meniški, inovatyvūs.

Paroda įdomi plačiai visos šalies gyventojų auditorijai, čia galima rasti net atokiausius šalies kampelius deramai reprezentuojančios šiuolaikinės architektūros pavyzdžių (pavyzdžiui, Metelių informacinis centras ir gamtos mokykla Lazdijų r., Zaraso ežero apžvalgos ratas Zarasuose, rekreacinis kompleksas „Nakcižibis“ Lavyso k. ar VDA Nidos meno kolonija Neringoje).  Vaizdžiai tariant, paroda turėtų kaimynus supažindinti su kaimynais.

Nuo 2013 metų keliavusiai parodai tai – paskutinis, dvidešimtasis, sustojimas. Su paroda aplankytos Molėtų, Ignalinos, Utenos, Širvintų, Anykščių, Ukmergės, Trakų, Alytaus, Druskininkų, Biržų, Elektrėnų, Jonavos, Zarasų, Rokiškio, Kupiškio, Kėdainių, Prienų rajonų, Visagino, Panevėžio miesto savivaldybės. Iki šiol parodą regėjo apie 7000 žiūrovų. Kviečiame pasinaudoti paskutine galimybe kartu patikėti nūdienos architektūros galia mus stebinti ir žavėti.

Projekto rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (gen. rėmėjai), UAB „Doleta“ (didysis rėmėjas).

Projekto partneriai 2017 m.: Elektrėnų rajono savivaldybė, Elektrėnų kultūros centras, Jonavos rajono savivaldybė, Kėdainių rajono savivaldybė, Kėdainių r. savivaldybės M. Daukšos viešoji biblioteka, Prienų r. savivaldybė, Prienų kultūros ir laisvalaikio centras, Marijampolės r. savivaldybė, Marijampolės kultūros centras su M. B. Stankūnienės menų galerija.

Kūrybinių industrijų parko „Architektūros centras“ inf.

 

Iliustracijos:

  1. Zaraso ežero apžvalgos ratas (arch. Šarūnas Kiaunė, Asta Kiaunienė, Aurimas Lukšys, Vytautas Butkus, Tomas Petreikis (UAB Šarūno Kiaunės projektavimo studija)). D. Bukonto g., Zarasai. 2011. T. Petreikio nuotr.
  2. Algimantas Kančas, Tomas Petreikis, Gustė Kančaitė, Tomas Kučinskas (UAB „Kančo studija“ ). VDA Nidos meno kolonija. 2011. V. Michelkevičiaus nuotr.
  3. Gyvenamasis namas Utriuose (arch. Gintautas Natkevičius, Rimas Adomaitis, Raimundas Babrauskas (Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai, www.natkevicius.lt)). Utrių k., Vėžaičių sen., Klaipėdos r. 2005. R. Urbakavičiaus nuotr.
  4. Parodos Marijampolėje plakatas.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X