Kraupioji statistika: 2016m kas septintas gyventojas susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi

Didelio materialinio nepritekliaus lygis 2016 m. šalyje siekė 13,5 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 0,4 proc. punkto, remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 390 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.

2016 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, mieste buvo 13,8 proc., kaime – 13 proc. Palyginti su praėjusiais metais, nepritekliaus lygis mieste beveik nepasikeitė, o kaime sumažėjo 2 procentiniais punktais. Didžiuosiuose miestuose 12,7 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 15,5 proc.; 2015 m. ‑ atitinkamai 12,8 ir 14,3 proc.

Materialinis nepriteklius pagal namų ūkio sudėtį

Procentais

Materialinio nepritekliaus lygis

(Bent 3 iš 6 materialinio nepritekliaus elementų)

Didelis materialinio nepritekliaus lygis

(Bent 4 iš 6 materialinio nepritekliaus elementų)

2015 2016 2015 2016
Visi gyventojai 27,3 26,1 13,9 13,5
vienas gyvenantis asmuo 43,6 39,4 25,2 21,9
du suaugę, jaunesni nei 65 metų asmenys be vaikų 20,8 20,5 9,6 12,7
du suaugę asmenys, bent vienas 65 metų ar vyresnis, be vaikų 28,5 28,9 13,2 13,8
trys ir daugiau suaugusių asmenų be vaikų 22,4 22,2 10,8 11,3
vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų 40,4 34,9 23,3 24,9
du suaugę asmenys su vienu vaiku 19,3 17,0 11,0 6,2
du suaugę asmenys su dviem vaikais 14,7 18,0 7,5 10,5
du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų 32,5 33,6 14,4 9,2
trys ar daugiau suaugusių asmenų su vaikais 29,8 22,0 13,2 10,6

Su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė namų ūkiai, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų ir vienas gyvenantis asmuo. Palyginti su 2015 m., jų materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo atitinkamai 5,5 ir 4,2 proc. punkto; didelio materialinio nepritekliaus lygis sumažėjo atitinkamai 1,6 ir 4,3 proc. punkto. Rečiausiai nepriteklių patyrė dviejų suaugusių su vienu vaiku namų ūkiai. 2016 m. šių namų ūkių, susidūrusių su materialiniu nepritekliumi dalis sumažėjo 2,3 proc. punkto, su dideliu materialiniu nepritekliumi – 5,8 proc. punkto.

2016 m. TRYS IŠ PENKIŲ VAIKŲ IKI 13 METŲ AMŽIAUS FORMALIOSIOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS GAVO NEMOKAMAI

Daugiau nei pusė namų ūkių, kurių jaunesni nei 13 metų vaikai naudojosi formaliosios priežiūros paslaugomis, t. y. lankė pailgintos dienos grupę, savaitinį darželį, vaikų dienos, vaikų užimtumo centrą ar pan., nemokėjo už šias paslaugas.

1 pav. Apmokėjimas už vaikų iki 13 metų amžiaus formaliosios priežiūros paslaugas

Nemokėję ar mokėję dalį kainos namų ūkiai nurodė, kad devynių iš dešimties jų vaikų formaliąją priežiūrą visiškai ar iš dalies finansavo savivaldybė ar valstybė.

Beveik pusei (49,1 proc.) namų ūkių, mokėjusių už vaikų formaliosios priežiūros paslaugas, apmokėti už visų namų ūkio vaikų priežiūrą buvo gana sunku, 18,4 proc.– sunku ar labai sunku, daugiau nei ketvirtadaliui (26,6 proc.) – gana lengva, 5,9 proc. – lengva ar labai lengva.

2016 m. KAS SEPTINTAM BESIMOKANČIAM GYVENTOJUI REIKĖJO MOKĖTI UŽ FORMALIOJO ŠVIETIMO PASLAUGAS

Kas septinto (14,6 proc.) besimokančio gyventojo formaliojo švietimo paslaugas visiškai ar iš dalies apmokėjo jo namų ūkis.

2 pav. Apmokėjimas už besimokančių asmenų formaliojo švietimo paslaugas

Nemokėję ar mokėję dalį kainos namų ūkiai nurodė, kad beveik visų (94,8 proc.) besimokančių formaliojo švietimo įstaigoje gyventojų mokslą visiškai ar iš dalies apmokėjo valstybė ar savivaldybė.

Daugumai namų ūkių, mokančių už narių mokslą, buvo sunku sumokėti už formaliojo švietimo paslaugas: 30 proc. sunku ar labai sunku, 45,1 proc. – gana sunku. 20,3 proc. namų ūkių sumokėti buvo gana lengva, 4,6 proc. – lengva ar labai lengva.

2016 m. DAUGIAU NEI PUSĖ NAMŲ ŪKIŲ NEMOKĖJO UŽ profesionalių sveikatos priežiūros ar slaugos darbuotojų priežiūros namuose paslaugas

2016 m. devyni iš dešimties namų ūkių naudojosi sveikatos priežiūros paslaugomis, iš jų dauguma (75,9 proc.) paslaugas gavo nemokamai.

7,6 proc. namų ūkių buvo bent vienas asmuo, kuriam prireikė pagalbos dėl ilgalaikės fizinės ar psichikos ligos, negalios arba senatvės. Šiems asmenims profesionalių sveikatos priežiūros ar slaugos darbuotojų priežiūros namuose paslaugos buvo teikiamos beveik kas devintame namų ūkyje; 46,9 proc. šių namų ūkių mokėjo už paslaugas.

Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių ir galimybes naudotis paslaugomis surinkti 2016 m. kovo–birželio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 808 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.               

Sąvokos

Didelio materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis

Ekonominiai sunkumai:

1) namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų,

2) namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose,

3) namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto,

4) namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto,

5) namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2015 m. – 235 EUR, 2016 m – 240 EUR) iš savo lėšų.

Materialinio nepritekliaus elementų sąrašą sudaro penki ekonominiai sunkumai ir vienas ilgalaikio naudojimo daiktas – automobilis, kurio namų ūkis neturi dėl lėšų stokos.

Iki 2015 m. į materialinio nepritekliaus elementų sąrašą buvo įtraukti trys ilgalaikio naudojimo daiktai: telefonas, įskaitant mobilųjį, spalvotasis televizorius ir skalbimo mašina, tačiau nustačius, kad šių elementų įtaka nereikšminga materialinio nepritekliaus lygiui, nuo 2016 m. jie buvo iš sąrašo pašalinti.

Materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent trimis iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X