LRT Kultūra laida „Stop juosta“ – Tavo mieste, Marijampolėje

TV laida „Stop juosta“ – konkurso „Pragiedruliai“ 2016 m. geriausias televizijos dokumentikos projektas.

Pirmosios Lietuvos respublikos progreso sprogimas – ne tik Kaune – visoje Lietuvoje.  Modernizmo ženklai, iškilios asmenybės ir šių dienų miesto žmonės su savo istorijomis ir muzikinėmis emocijomis. 15 miestų – nuo Biržų iki Vilkaviškio, nuo Kretingos iki Ukmergės.

„Stop juostos“ maršrutas Nr. 37 – Marijampolė.

Šio maršruto veikėjai – ekspertai – architektūros istorikė Jolita Kančienė, VDU istorikas doc. Kastytis Antanaitis, VU architektūros istorikė doc. Marija Drėmaitė ir suvalkietiškų kanklių duetas – mokytoja Rasa Slankauskienė ir muziejininkas Laurynas Bernotas.

Iš to meto spaudos – „…Lietuvoj yra purvinų miestų. Yra ir gražių ar gyvų miestų. Miesto vardo vertų ar nevertų miestų. Bet Lietuvoje turime ir saldžiausią miestą, prieš kurį turi nusilenkti ir saldi meilė, saldžios dainos ar visi saldumynai.“

Marijampolės geležinkelio stotis. 1924–ieji. Architektas Edmundas Frykas.  Įdomu, kad panašus architektūrinis stilius šiuo laikotarpiu buvo populiarus visoje Europoje – ir vadintas Art Nuovo, istorizmas ar secesija. Į Kauną – to meto sostinę – buvo galima nuvažiuoti tik rytiniu arba vakariniu traukiniu, todėl paštas ir rytiniai laikraščiai Marijampolę pasiekdavo tik – prieš miegą. Atvykus traukiniu į Marijampolę – laukdavo dar vienas netikėtumas – aukštos vežikų paslaugų kainos. Todėl  vežikai šiose apylinkėse gyvenimu nesiskundė.

1931 – ieji. Marijampolėje pastatomas pirmasis Lietuvoje cukraus fabrikas, kuriame dirbo 300 darbininkų. Pasak VU architektūros istorikės doc. Marijos Drėmaitės – „Pasirinkta Čekoslovakijos įmonė „Škodovi zavod“, dabar žinoma kaip „Škoda“, kuri buvo praktiškai sukūrusi visą technologinį procesą: fabriko architektūra, statybos technologija, ir jau nuo 19-to amžiaus pabaigos eksportuodavo tuos cukraus fabrikus į visą Europą, taip pat į Iraną, Kiniją.“

Baltas kristalinis cukrus buvo laikomas tuo metu labai sveiku ir naudingu produktu. Daugelis reklamų kvietė vartoti kuo daugiau cukraus. Sakoma, kad cukrus duoda jėgos, sveikatos, naudingas vaikams ir jaunimui.

Fabriko teritorijoje stovi paminklas runkeliui, pasak VDU istoriko doc. Kastyčio Antanaičio – „… reikėtų auksinį paminklą bulvei pastatyti, nes kai jas ėmė auginti, tai Lietuvoj badmečiai baigėsi ir daugiau, ačiū Dievui, jų nebuvo“.

Su architektūros istorike Jolita Kančiene, buvusia architekto Adolfo Lukošaičio studente – apžiūrėsime Marijampolės ligoninės pastatą. 1938-ieji. Pasak VDU istoriko doc. Kastyčio Antanaičio – „…mirtingumas buvo gana aukštas, ligos gana bjaurios ir, tiesą sakant, dauguma Lietuvos gyventojų, numirdavo nesulaukę 50-ies metų.“

Ligoninė pastatyta greta buvusio ir dabar esančio Vytauto Didžiojo miesto parko.

Šis parkas, anot istoriko, įdomus tokiais savotiškais suvalkietiško taupumo pavyzdžiais. Kai vedė elektrą, tai sugalvojo, kad stulpų elektros nereikia statyti, nes yra medžiai ir galima visus laidus išvedžioti nuo medžio prie medžio.

Pro buvusią senąją ligoninę keliausime į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos parapijos namų salę. 1937-ieji. Architektas Romanas Steikūnas.  Dabar čia Marijampolės dramos teatras.

Su architektūros istorike Jolita Kančiene toliau keliaujame į Vilkaviškio vyskupijos – Kunigų susišelpimo draugijos namus. Savotišką pensionatą. Čia dienas leisdavo garbaus amžiaus aukštesnio rango kunigai. Pastato architektas Vytautas  Landsbergis Žemkalnis. 1931-ieji Šiuo metu pastatas atnaujintas, praktiškai visai nelikę autentiškų detalių. Pasak architektūros istorikės Jolitos Kančienės – „Laimei ne visada renovacijai yra pinigų, nes kai jų atsiranda – nelieka autentikos. Čia Marijampolėje yra labai gerų architektų, turbūt jie nebuvo pakviesti į šito objekto renovaciją“.

Iš to meto spaudos – „Anksti vedęs ir anksti kėlęs – nesigailėsi. Dėl pirmojo atsitikimo galima ir pasiginčyti, o dėl antrojo – gryna tiesa – ypač, jei atsiranda draugas, kuris tave ištraukia iš lovos ir pasiūlo pasivažinėti provincijon. Ypač jei sekmadienis, ir graži diena“.

Laidą „Stop juosta“ žiūrėkite sekmadienį, lapkričio 26 d. 15.30, per LRT Kultūrą.

Be to, lapkričio 23 d. LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ – pamatysite laidos apie Marijampolę fragmentą.

Visas šio maršruto naujienas sekite Stop juostos ir LRT facebook paskyrose.

https://www.facebook.com/stopjuosta/

https://www.facebook.com/LRT.LT/

Laidų įrašai – LRT mediatekoje.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013679347/stop_juosta_2017_11_19

Laida kuriama bendradarbiaujant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, patronuojant Unesco. (Logotipus prisegame).

 

 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X