Pajevonys

Pajevonys – reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių organizatoriams. Šis kaimelis minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų-jotvingių gyvenvietė. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir žynių-kunigaikščių (kunigų) dvasinis centras. Tikima, kad buvo net šešios šventyklos: Perkūno, Pergalės, Peržadės, Troicės, Perpačio, Peramžiaus, kurios turėjo savo paskirtį ir reikšmę. Aukščiausia valdžia buvo Kunigas, kiti buvo jo tikėjimo pasekėjai ir vykdytojai. Šiuo metu Pajevonyje yra aikštė su Kunigo sosto imitacija.

Projekto „Laukinis kempingas“ dėka Pajevonio poilsiavietėje pastatytos  pavėsinės, tinklinio aikštelė, bendro naudojimo teritorijose auga nauji sodinukai. Miestelio centre 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms paminėti pastatytas paminklas (1935 m.) stovi iki šių dienų. Miestelio centre – legendos motyvais sukurta medinė skulptūra.

Dabravolės piliakalnis su senovės gyvenviete yra pripažintas archeologijos paminklu. Piliakalnis yra user4924_pic2573_1244394343Dabravolės kaime, nuo Vištyčio miestelio nutolęs apie 5 kilometrus. Archeologinio paminklo teritoriją sudaro piliakalnis su vakarinėje papėdėje esančia senovine  gyvenviete. Paminklo teritorijos ir apsauginės zonos plotas yra 1,6 hektaro. Piliakalnio rytinis šlaitas – status, apie 25 m aukščio. Kiti šlaitai yra šiek tiek žemesni ir nuolaidesni. Piliakalnio viršuje yra  ovalo formos  36 m. ilgio aikštelė, kurios pietinės dalies plotis –22 m. Pietiniuose pakraščiuose ir šlaituose aptinkama kultūrinio sluoksnio pėdsakų, rasta lipdytos keramikos, turinčios gruoblėtą paviršių. Vakarinėje piliakalnio dalyje rasti buvusios gyvenvietės pėdsakai. Dabravolės piliakalnio papėdėje auga daugiakamienė liepa su 37 iš kelmo išsišakojusiais kamienais.

Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnis su senovės gyvenviete yra įrašytas į respublikinės reikšmės Nekilnojamų59248604jų kultūros vertybių registrą. Pakeliui į Kunigiškių piliakalnį, tarsi praeities paslapčių sargyboje, stovi žilojo Krivio skulptūra (aut. J. Zubavičius). Pajevonio piliakalnis stūkso tarp Skardupio ir Ėglupio upelių esančiame kranto kyšulyje. 1963–1964 m. Lietuvos istorijos instituto ir Vilniaus universiteto archeologų grupė, vadovaujama P. Kulikausko, atliko pirmuosius archeologinius piliakalnio kasinėjimus. Buvo tirta jo aikštelė ir nedidelė dalis gyvenvietės (ji dar kartą tirta 1994 m.). Kasinėjimų metu buvo rasta papuošalų: žalvarinių segių, įvijinių žiedų, smeigtukas, įvija su pakabučiais ir kt. Visi radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Prie Pajevonio (Kunigiškių) piliakalnio gausu renginių: nuo senųjų amatų dienų iki lankininkų ir riterių brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ pasirodymų. Didžiausio susidomėjimo sulaukia iki pergalės dvikovose besikaunantys riteriai spindinčiais šarvais. Viduramžio šokiai nukelia visus susirinkusius į tolimą praeitį. Šventės tęsiasi iki vėlyvos nakties. Patys šventės dalyviai gali išbandyti jėgas ieties metimo, šaudymo iš lanko į taikinį, šuolio į tolį varžybose, akmens svaidymo rungtyse. Vakare visi susėda prie laužo, vaišinasi katile ant laužo virta koše. Pasistiprinę, susibūrę į komandas, šventės dalyviai patraukia į naktinį žygį ieškoti paslėpto Sūduvos sostinės lobio. Tai iš anksto suplanuotas, pažymėtas maršrutas, kuriuo tenka eiti naudojantis kompasais, prožektoriais. Kad neišalktų ir neištrokštų, žygeiviai pasiima gertuves ir užkandžių. Po lobio ieškojimo visi susirenka pailsėti prie laužo. Skamba senovinės sūduvių dainos, aptariami dienos įspūdžiai. Tai tik keletas epizodų iš renginių, menančių senovę.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X