Plieskiasi aistros dėl galimai neskaidraus paramos skirstymo sportininkams

Keletą mėnesių Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) buvo vertinamos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui (KKSRF) pateiktos paraiškos. Pastarosiomis savaitėmis jau ekspertų įvertintoms paraiškoms buvo dalinamos lėšos, tačiau labiausiai lauktos pinigų dalybos sporto inventoriui įsigyti Lietuvos rankinio bendruomenei tapo nemaloniu akibrokštu.

Keliolika rankinio sporto organizacijų, prašiusių paramos reikalingam inventoriui įsigyti, liko nieko nepešę. Paramos nesulaukė ne tik atskiri klubai, bet ir Lietuvos rankinio lyga, Lietuvos rankinio federacija.

Aplenkė 102 pareiškėjus

Lietuvos rankinio federacijos (LRF) generalinis sekretorius Miglius Astrauskas laišku kreipėsi į KKSD su prašymu paaiškinti, kuo remiantis buvo skirstomos departamento administruojamo fondo lėšos.

„Federacija anksčiau apskritai neteikė paraiškų inventoriui gauti, tad negalima pasakyti, kad mums finansavimo neskyrė dėl to, kad ankstesniais metais gavome didelį finansavimą. Inventoriui paraišką teikėme pirmą kartą, nes padidėjo tarptautinėse varžybose dalyvaujančių nacionalinių rinktinių skaičius. Dabar rinktinių jau yra dešimt. Visada stengėmės patys aprengti sportininkus, suteikti reikalingą inventorių ieškodami partnerių, rėmėjų, rašydami projektus Europos rankinio federacijai ir mums tai sekėsi visai neblogai. Nesėdime sudėję rankų ir neprašome tik fondo pagalbos, tačiau dabar dėl didesnio sportininkų skaičiaus nebesugebame jų visų aprengti ir prašėme skirti bent kelių tūkstančių eurų finansavimą. Deja, jis nebuvo skirtas“, – sakė M. Astrauskas.

Pasak jo, buvo sukurtos naujos taisyklės, nurodyta, kad paraiškos, surinkusios iki 55 balų, negali pretenduoti į finansavimą. Bet paskui esą daromos išimtys.

„Balai parašyti vienaip, o finansavimas paskirstytas kitaip. Tai nesuprantama, atrodo neskaidru ir nelabai siejasi su mūsų valstybės sporto politika, kuri yra išdėstyta Lietuvos 2014-2020 metų sporto strategijoje. Čia kalbu ne vien apie rankinį, bet ir apie kitus komandinių žaidimų atstovus. Norėtųsi žinoti, kokie yra tie finansavimo kriterijai, kaip ruošti paraiškas, kad klubai galėtų gauti jiems reikalingų lėšų“, – kalbėjo M. Astrauskas ir pridūrė, kad federacijos pateikta paraiška surinko 78 balus.

„Buvo daug projektų, kurie surinko mažiau balų, bet gavo finansavimą. Suskaičiavau, kad inventoriui įsigyti finansavimą gavo 136 projektai, iš kurių mes aplenkėme 102. Tuomet darosi nelabai suprantama, kam reikalingi tie ekspertai, kur viešumas, skaidrumas? Kodėl paraiškai, surinkusiai 78 balus, neskiriamas finansavimas? Matėme, kad net keliolikos tūkstančių eurų finansavimas buvo skirtas paraiškai, kuri surinko tik 44 balus. Tada nežinau, kokiais principais ir kriterijais remiamasi“, – kalbėjo Lietuvos rankinio federacijos atstovas.

Vertinimo peripetijomis stebėjosi ir Lietuvos rankinio lygos (LRL) valdybos pirmininkas Algis Mikučionis. Pasak jo, lyga į departamentą dėl paramos inventoriui kreipėsi pirmą kartą.

„Mes ne pirmą kartą kreipėmės į departamentą gauti finansinę paramą iš fondo, bet neatsimenu, kada būtume kažką anksčiau gavę. Mums kartą net buvo pasakyta, kad galime paraiškų net nerašyti, nes paramos negausime. Šiemet nusprendėme paprašyti pinigų reikalingoms technologijoms įsigyti – rankinio rungtynių statistikos programai, kuri leistų klubams operatyviai pranešti rungtynių eigą, rezultatus, sukurti ir pildyti žaidėjų ir komandų duomenų bazę. Manau, tai progresyvus dalykas ir vadinamieji ekspertai turėjo į tai atkreipti dėmesį. Tačiau net į šį projektą departamentas neatkreipė dėmesio“, – sakė A. Mikučionis.

Pasak jo, Lietuvos rankinio lyga yra viena aukščiausio rango rankinio organizacijų Lietuvoje. Aukščiau tėra federacija ir nacionalinė rinktinė.

„Mes ruošiame nacionalinei rinktinei žaidėjus, ne kas nors kitas. Tačiau ką kalbėti apie lygą, jeigu Lietuvos rankinio federacija, prašiusi inventoriaus rinktinėms, liko be nieko. Atrodo, kad skaidrumo kaip nebuvo tose dalybose, taip ir nėra. Tai baseinus statom, tai dviračiais visi pradedam važinėti.

Reikia atsižvelgti į tai, kad rankinis yra olimpinė sporto šaka ir pagal visus reitingus ji tikrai nėra paskutinė“, – nuomonę reiškė LRL valdybos pirmininkas A. Mikučionis.

Teks veržtis diržus

an5-5Lietuvos nacionalinės vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris, Klaipėdos „Dragūno“ treneris Artūras Juškėnas taip pat buvo nusivylęs pinigų dalybomis.

„Ką rankininkams reikia padaryti, kad gautume finansavimą? Kuo mes esame blogesni? Kyla klausimas, ką vertina ekspertai. Įsivaizduokite – tas pats žmogus parašo dvi paraiškas dviem klubams. Vienas jų yra daugkartinis čempionas, dalyvauja Lietuvos ir Europos turnyruose, o kitas rungtyniauja tik Lietuvoje ir titulų praktiškai neturi. Daugiau pasiekęs klubas surenka net mažiau balų už mažiau pasiekusįjį, o finansavimo negauna nė vienas klubas. Ar mums nereikia aprangų, sportinės avalynės?“ – apmaudą liejo A. Juškėnas.

Pasak trenerio, norisi išgirsti aiškų atsakymą, kodėl KKSD ekspertams rankinio atstovų paraiškos pasirodė nevertos finansavimo. Vienintelė finansuota paraiška – Vilniaus „Šviesos“ klubo, kuriam skirta 800 eurų. Tačiau, pasak rankinio bendruomenės atstovų, tokia suma vargu ar klubui stipriai padės.

„Mums tereikia atsakymo. Jeigu pasakys, kad nesame verti paramos, pretenzijų neturėsime. „Dragūnas“ kaip nors išgyvens, tikime, kad mums padės Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau rinktinei yra sunkiau. Mes stengiamės iš paskutiniųjų, kabinamės, rungtyniaujame, stengiamės nugalėti. Departamentas deklaruoja, kad yra atviri, tad dabar mes ir laukiame atvirumo, paaiškinimo, kuo nusikalto rankinio visuomenė, kad ankstesniais metais gaudavę bent šiek tiek pinigų inventoriui, šiemet negavome nieko. Nejau mes blogiau pradėjome dirbti? Kur tie principai, apie kuriuos departamentas bando taip garsiai kalbėti?“ – klausia nacionalinės rinktinės ir daugkartinio šalies čempiono „Dragūno“ treneris.

LRF generalinis sekretorius M. Astrauskas sakė, kad federacijai teks ieškoti, kur sutaupyti, surasti daugiau rėmėjų, nes suma, kurios federacija negavo, jos biudžeto atžvilgiu nėra didžiulė, tačiau ji buvo svarbi.

„Rašysime projektus kitur, ieškosime finansavimo. Federacija auga, daugėja rinktinių. Dirbame tam, kad padidintume rankinio populiarumą, sykiu – ir Lietuvos žinomumą“, – pabrėžė M. Astrauskas.

Kauno „Granito-Kario“ rankininkus treniruojantis olimpinis čempionas Valdemaras Novickis neslėpė, kad inventoriui negavus nė euro klubui bus gerokai sunkiau verstis.

„Mes kiekvienais metais gavę finansavimą inventoriui iš tų pinigų aprengdavome komandos žaidėjus. Be abejo, mums ši parama yra labai svarbi – kokybiška apranga yra vienas svarbiausių dalykų. Dabar reikės ieškoti kitų finansavimo šaltiniu. Be to, kitais metais planuojame dalyvauti Europos taurės varžybose, bus dar papildomų išlaidų, taigi teks galvoti, iš kur gauti lėšų, nes kažkokių dotacijų mes negauname“, – sakė V. Novickis.

20161008_143509Žinia, kad KKSD reikiamam inventoriui neskirs nė euro, pribloškė ir praėjusio sezono čempioną Alytaus „Varsą-Stronglasą“. Pasak klubo trenerio Egidijaus Petkevičiaus, po pinigų dalybų susidarė nemalonus įspūdis, kad buvo ignoruota visa sporto šaka.

„Rezultatai nemaloniai nustebino. Jeigu būtų buvęs „užmirštas“ vienas ar kitas klubas, būtų kitokia nuomonė, tačiau dabar „užmirštos“ praktiškai visos komandos ir organizacijos, įskaitant federaciją ir lygą. Susidaro toks įspūdis, kad rankinis ir rankininkai, kuriems reikia apsirengti, apsiauti, įsigyti inventoriaus, neegzistuoja. Neįsivaizduoju, pagal kokius kriterijus ir kas vertino, bet galiausiai matome prastą vaizdą ir kyla labai daug abejonių“, – komentavo E. Petkevičius.

Pasak trenerio, praėjusiais metais klubas iš departamento buvo gavęs 4000 eurų sumą. Ji palyginti nedidelė, tačiau komandai buvo labai didelė paspirtis. Dabar klubui teks peržiūrėti ir perskirstyti biudžetą.

„Mintyse jau dėliojomės, ką reikalingo galėtume įsigyti gavę finansavimą, tikėjomės kažką gauti, bent panašią sumą kaip pernai. Tačiau dabar reikės koreguoti, skaičiuoti biudžetą. O žinant rankinio situaciją – nesame turtingi, eurą dedame prie euro, kad galėtume kuo geriau pasiruošti ir rungtyniauti. Teks ieškoti išeities, nes dabar turime nenumatytų problemų“, – atviravo čempionų treneris E. Petkevičius.

„Ne visada gimsta septynios rankinio meilutytės“

Pasak M. Astrausko, rankinio bendruomenei skaudu ir tai, kad rankinis, kaip ir futbolas, buvo išbrauktas ir iš strateginių sporto šakų sąrašo. Svarbu ir masiškumas – sporto mokyklose didžiąją dalį jas lankančiųjų sudaro būtent žaidimų atstovai, o strateginių sporto šakų sąraše tėra vienas žaidimas – krepšinis.

„Darosi aišku, kad mūsų sporto rėmimo kriterijai yra tik medaliai. Laimėjai medalį – gali pretenduoti į finansavimą. Tačiau žaidimuose tai yra sunku padaryti. Ne visada vienu metu gali gimti septynios rankinio meilutytės ar vienuolika futbolo meilutyčių. Manau, kad vertinimas atsižvelgiant tik į medalius yra atgyvenęs požiūris. Žinoma, meistriškumas turi būti, bet medalis turėtų būti tik vienas iš kriterijų.

rinktine-460x250Sakoma, kad medaliai yra reklama Lietuvai, tarsi šalies įvaizdis. Tačiau pasakykite, jeigu Lietuvos futbolo rinktinė Anglijoje sužais lygiosiomis su Anglijos rinktine, o koks, pavyzdžiui, greitojo čiuožimo atstovas iškovos medalį olimpinėse žaidynėse, kuriuo atveju apie Lietuvą bus garsiau kalbama? Lygiai taip pat kai Lietuvos rankinio rinktinė Vilniuje laimėjo prieš pasaulio vicečempionę Norvegiją, Europa plačiai sužinojo apie Lietuvą ir mūsų sportininkus. Apie tai rašė ir Vokietijos, ir Skandinavijos portalai, tarptautiniai rankinio naujienų portalai. Taigi apie Lietuvą sužinoma ir įvaizdis kuriamas ne tik medaliais“, – nuomonę dėstė LRF generalinis sekretorius.

Olimpinis čempionas V. Novickis apgailestavo, kad dabar didžiulės sumos atitenka tik keletui sporto šakų. Jo nuomone, jeigu kitos sporto šakos gautų bent panašų finansavimą kaip, pavyzdžiui, krepšinis, būtų demonstruojami kur kas geresni rezultatai ir Lietuva galėtų džiaugtis įvairių sričių sportininkų aukštais pasiekimais.

M. Astrausko nuomone, kalbant apie paramą sportui reikėtų nepamiršti ir ekonominio kriterijaus. Pavyzdžiu jis pateikia praėjusiais metais Lietuvoje vykusį Europos jaunių rankinio čempionatą.

„Mūsų federacija 95 procentus savo biudžeto išleidžia Lietuvoje, taigi pinigai grįžta į valstybės biudžetą – mokame viešbučiams, kurie moka savo darbuotojams, mokesčius ir taip toliau. Praėjusiais metais Europos čempionatui Kaune vykdyti gavome 27 tūkstančius eurų iš valstybės biudžeto, čempionate dalyvavo apie 220 žmonių, kurių kiekvienas išleido vidutiniškai po 50-100 eurų. Komandos buvo iš tokių šalių kaip Olandija, Austrija, Izraelis. Plius mūsų čempionato išlaidos buvo apie 200 tūkst. eurų, taigi bendra apyvarta siekė per 300 tūkstančių eurų. Tad vien per PVM valstybei grįžo daugiau pinigų nei mums buvo skirta“, – minėjo M. Astrauskas.

Rankinio sporto atstovų pateiktų paraiškų surinkti balai

Alytaus rankinio klubas „Varsa“ – 54,50

Alytaus vaikų ir jaunimo rankinio klubas – 57,00

Kauno „Granitas-Karys“ – 63,00

Kauno moterų rankinio klubas „Žalgiris“ – 67,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Dragūnas“ – 57,50

Klaipėdos miesto rankinio klubas „Klaipėda“ – 75,50

Lietuvos rankinio federacija – 78,00

Lietuvos rankinio lyga – 61,00

Lietuvos rankinio teisėjų asociacija – 52,50

Sporto klubas „HC Garliava“ – 0,00 (projektas nefinansuojamas, nes neturi kofinansavimo)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio centras“ – 79,00 (skirta 800 eurų)

Viešoji įstaiga „Vilniaus rankinio klubas“ – 47,00

Vilniaus miesto rankinio sporto klubas „Eglė“- 64,50

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X