Projektas „Gloria Lietuvai“ kvies įsiklausyti į Lietuvos istoriją

Šių metų pavasarį startavęs projektas „Gloria Lietuvai“ Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga pakvies prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį. Iki kitų metų vasario mėnesio projekto kūrybinė grupė įrašinės vertingiausių Lietuvos varpų skambesį, o juos išgirsti bus galima 2018 m. vasario 16 d. Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtame kūrinyje „Gloria Lietuvai“.

Varpai – istorijos ir dabarties jungtis

„Projektu „Gloria Lietuvai“ kviesime įsiklausyti į Lietuvos varpų skambesį, pažvelgti į Lietuvą pro varpinės langą. Nes varpų skambėjimas – tarsi gyva istorijos tąsa, kviečianti susitelkti bei ateities kartoms perduoti jos prasmę. Šiandien mes turime galimybę skambinti rytojui“, –  komentuoja projekto prasmę jo idėjos autorius Dalius Abaris.

Pasak pašnekovo, idėja sukurti kūrinį, kuriuo būtų atkreiptas dėmesys į Lietuvos varpus, kilo prieš kelis metus. Pamažu ji aiškėjo, kristalizavosi ir Lietuvos atkūrimo 100-metis pasirodė ideali proga būtent per varpus susieti Lietuvos praeitį su dabartimi ir tuo pačiu – perduoti ją ateities kartoms.

„Daugybę šimtmečių garsai organizavo politinį, ekonominį ir socialinį mūsų protėvių gyvenimą. Miestų šauklių balsai, arklių kanopų kaukšėjimas, rotušės bokšto laikrodžio valandų žymos leido atpažinti vietas, su jomis tapatintis ar jų šalintis. Šioje situacijoje ypač svarbūs buvo varpai: jie perspėjo apie artėjantį pavojų, šaukė į kovą, kvietė melstis. Ir kaip jie skambėjo prieš kelis šimtus metų, taip skamba ir dabar. Jų skambesys leidžia ir XXI amžiaus lietuviui tarsi išgirsti savo tautos ir valstybės istoriją. Juk ją galima ne tik skaityti, ją galima ir pajusti bei išgyventi”, – pratęsia mintį projekto bendraautoris, kultūros istorikas Aurimas Švedas.

Įrašuose – ir seniausi, ir žinomiausi varpai

Projekto kūrybinė komanda jau pradėjo važinėti po Lietuvos miestus ir kaimelius įrašinėdami ir filmuodami svarbiausius  krašto varpus, taip pat vaizdus iš ar nuo varpinės. Bus įamžintas simbolinis skaičius – šimtas vertingiausių Lietuvos varpų.  Užfiksuotas skambesys ir seniausių Lietuvoje Kriaunų, Ramygalos, Kelmės varpų, ir moderniausių, skelbusių Lietuvos tūkstantmetį. Suskambės ir Lietuvos nepriklausomybės simbolis – Laisvės varpas, 1919 m. nuliedintas Amerikos lietuvių šalies Nepriklausomybei įprasminti.

Varpų istorijos sudėtingos kaip ir mūsų šalies istorija. Visagino bažnyčios varpas Pirmojo  pasaulinio karo metais išvežtas į Rusiją, vėliau sugrąžintas į Vilnių ir tik 2002 m. grįžo į Visaginą. Tokių „keliaujančių“ varpų yra ne vienas, ir ne du. Nuskambės ir varpai, kurie buvo per karą sušaudyti, daugelį metų slėpti po žeme; kuriuos nuliedino garsiausi meistrai ar kurie saugo ypatingus senosios lietuvių kalbos įrašus.

Projekto kūrybinė komanda aplankys ne tik vertingiausius istorinius varpus, bet ir lietuviams emociškai svarbius varpus; varpus, kurie kviečia melstis visų tradicinių Lietuvos krikščioniškų konfesijų atstovus. Kiekvienas jų pasakoja savo įsimintiną istoriją.

Visų jų skambesys ir istorijos susilies į vieną Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtą kūrinį.

Kūrinyje suskambės ir erdvinis garsas

Kuriant jį bendras pastangas suvienijo kompozitoriai Raminta Šerkšnytė, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis, Vaclovas Augustinas, Linas Rimša. Jie jau šiandien rengia dovaną atkurtos Lietuvos šimtmečiui kurdami varpų istorijos, skambesio ir ritmikos įkvėptus kūrinius. Šalies ypatingiausius varpus bus galima išgirsti ir pamatyti unikalioje Kipro Mašanausko muzikinėje kompozicijoje „Gloria Lietuvai“.

„Gloria Lietuvai” – tai kūrinys simfoniniam orkestrui, mišriam chorui ir elektroniniams instrumentams, jo centrinė ašis – šimto varpų palyda.  Technologiškai sudėtingas kūrinys suvienys atlikėjus, esančius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, ir varpininkus iš įvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Ypatingas vaidmuo teks vizualiniams sprendimams, o emocijai sustiprinti pirmą kartą LNOBT išgirsime erdvinį garsą. „Gloria Lietuvai” kaip tiltas sujungs archajišką, akademinį ir modernų skambesį.  „Gloria Lietuvai” – tai nesustojantis judėjimas pirmyn, kaip istorijos laikrodžio tiksėjimas, sutalpinantis savyje… mus”, – atskleidė kūrinio idėją kompozitorius K. Mašanauskas.

Šių originalių kūrinių premjera – 2018-ųjų vasario 16-ąją, iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio renginys. Kitą kartą varpų akomponimentą išgirsime Liepos 6-ąją, Dainų šventėje, kai tradiciškai visame pasaulyje bus giedama Tautiška giesmė.

Projektas „Gloria Lietuvai“ – vienas iš Lietuvos atkūrimo 100-mečiui skirtų projektų. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Projekto „Gloria Lietuvai“ idėjos autorius – Dalius Abaris, bendraautoriai: Kipras Mašanauskas, Romas Lileikis, Edita Mildažytė. Projekto konsultantai: istorikai Gintautas Žalėnas, Liudas Jovaiša, Aurimas Švedas.

Projektą koordinuoja VšĮ „Kūrybinių industrijų dokas“.

Projekto informacinis partneris – Bažnytinio paveldo muziejus.

Projekto naujienos – Facebook profilyje „Gloria Lietuvai“.

Nuotraukose iš kairės: Dalius Abaris, Aurimas Švedas, Kipras Mašanauskas

Daugiau informacijos:

Vaida Samuolytė, strateginės komunikacijos ekspertė

Tel. +370 682 43660

E.p. vaida.samuolyte@gmail.com

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X