Rinkėjų pasyvumas – mįslė?

Vakar Marijampolės savivaldybėje II rinkimų ture buvo renkamas meras. Kadangi pirmajame rinkimų ture, vykusiame rugsėjo 10 dieną,  dalyvavo 24,62 proc. rinkėjų ir nei vienas iš kandidatų nesurinko reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių, rugsėjo 24 dieną, buvo surengtas pakartotinis balsavimas.

Marijampolės savivaldybės tarybos nario – mero rinkimuose pakartotinio balsavimo metu balsavimo teisę turėjo 48 789 rinkėjai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 20 valandos duomenimis – „rinkimuose dalyvavo 18,87 proc. į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, t. y. 5,84 proc. mažiau negu prieš dvi savaites pirmojo balsavimo rato metu.“

Faktai iš istorijos rodo, kad rinkėjų pasyvumas ir apatija didėja. 1990 m. rinkimuose į Aukščiausiąją tarybą (AT) dalyvavo 72 proc. rinkėjų, 1992 m. Seimo rinkimuose net 75 proc. 1996 m. balsavo tik 53 proc., o 2004 m. jau tik 46 proc. Kreivė yra aiški ir grėsminga.

Portalas „Sūduvos gidas“ po pirmojo rinkimų turo portale www.suduvosgidas.lt paskelbė paklausą – Ar ketinate dalyvauti II rinkimų ture rugsėjo 24 dieną? Apklausa buvo plačiai viešinama ir buvo aktyviai siūloma sudalyvauti joje, išreikšti nuomonę. Daugiausia kartų buvo pasirinkta pozicija – būtinai dalyvausiu. Antra labiausiai rinktasi pozicija –  nedalyvausiu, nes ir taip aišku, kas laimės. Negalime pasigirti ir labai dideliu aktyvumu, balsavimu, palyginus su portalo apsilankymų skaičiumi (esant aukštais portalo lankomumo reitingais).

Remdamiesi VRK duomenimis keliame klausimą – kas gi lemia tokį mažą rinkėjų aktyvumą? Šiuo metu atsakyti į šį klausimą veikiausiai būtų nesudėtinga. Pastaraisiais metais padidėjo gyventojų nusivylimas politika ir politikais. Paplito įsitikinimas, kad žmogus savo balsu mažai ką pakeis.

Kęstutis Girnius siūlo štai ką – „Politinės partijos turėtų atsakingiau rinkti savo kandidatus, atsisakyti nevykusių veteranų, kelti vietos gyventojų kandidatūras, tuo parodydamos įsipareigojimą rinkti žmones, kurie jaučia vietos gyvenimo pulsą ir rūpesčius. Nevyriausybinės organizacijos, profsąjungos ir kitos gyventojų interesams atstovaujančios grupės galėtų praplėsti šviečiamąjį darbą. Paprasti piliečiai gal supras, kad nedalyvaudami rinkimuose ar savo balsu tik išliedami tulžį, jie leidžią kitiems spręsti svarbiausius klausimus. Ir prisiminti, kad, kaip ir prieš 15-20 metų, jų balsai gali būti lemiami.“

Marijampolėje situacija aiški – aktyvumas ypač mažas. Rinkimų teise nepasinaudojo apie 40 000 marijampoliečių. Būtų naivu galvoti, kad žmonės staiga atsipeikės, aktyviai ir protingai balsuos. Tam reikia ne tik partijų, bet ir pačių piliečių pastangų  ir  požiūrio pasikeitimo.

„Sūduvos gido“ informacija 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X