Siūloma iš esmės keisti Valstybės tarnybą, nes šiuo metu yra neaiškumų

Vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno vadovauta darbo grupė parengė naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą, kuris iš esmės keičia valstybės tarnybos sampratą, atlygį už valstybės tarnybą. Parengtas įstatymo projektas išsiųstas derinti kitoms institucijoms, tad dar gali keistis.

Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų, kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo.

„Dabar matome, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta, apmokėjimas už darbą iki galo neaiškus, grindžiamas priedais, o atsakomybė už priimtus sprendimus – neaiški“, – aiškina vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad valstybės tarnyba nelaikoma vidaus administravimo veikla, taip kartu siaurinant („išgryninant“) ir valstybės tarnautojų ratą. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnyba apimtų valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinę veiką, vykdant viešojo administravimo, vidaus administravimo kontrolės funkcijas (pvz. auditoriai) bei padedant valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Į valstybės tarnybos sąvoką nepatektų vidaus administravimo funkcijos bei ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.

Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo reglamentavimą. Siūloma atsisakyti visų šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytų priedų, priedą už stažą ir priedą už kvalifikacinę klasę integruojant į pareiginę algą. Valstybės tarnautojams galėtų būti mokamos tik dviejų rūšių priemokos: 1) už darbą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo funkcijas (iki 40 procentų pareiginės algos); ir 2) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (iki 20 procentų pareiginės algos).

Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų.

Siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Toks procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę.

Įstatymo projekte siūloma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. Kartu reikėtų pažymėti, kad valstybės tarnautojui būtų paliekama galimybė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis kelti kvalifikaciją, pavyzdžiui, dalyvaujant specializuotuose (tiesiogiai su atliekamomis funkcijomis susijusiuose) seminaruose, konferencijose, kitokiuose mokymuose.

„Artinant valstybės tarnybą prie rinkos sąlygų, numatoma įstatyme įtvirtinti ir nuotolinio darbo galimybę. Iš namų tarnautojai galėtų dirbti dalį laiko, tai suderinę su tiesioginiu vadovu. Tai leistų į valstybės tarnybą pritraukti daugiau jaunimo, taip pat užtikrintų palankesnes darbo sąlygas vaikus auginantiems tarnautojams“, – sako vidaus reikalų ministras E. Misiūnas.

Siekiant pritraukti talentus į valstybės tarnybą, atsirastų labai aiškios darbuotojų motyvavimo priemonės: 1) iki 2 pareiginių algų dydžio piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius, kokybiškai ir kiekybiškai viršijančius kitų tokias pat pareigas užimančių įstaigos valstybės tarnautojų veiklos rezultatus; 2) iki 3 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką.

Projekte siūlomas mentorystės institutas vietoj tarnybos pratęsimo asmenims, sulaukusiems 65 m. Toks siūlymas leistų įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įtvirtintą siekį – valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus etatą. Toks etatas, skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams – buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, leistų jiems savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus.

Taip pat siūloma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinant valstybės tarnybos specifiką).

Projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto (rezervo). Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.

Projektu siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi.

Šiuo metu bendras valstybės tarnautojų skaičius (su statutiniais) – 52580. Civilių valstybės tarnautojų (karjeros, politinio pasitikėjimo, įstaigų vadovų) – 30202. Amžiaus vidurkis – 45,52 m. Iš civilių tarnautojų didžiąją daugumą sudaro moterys – net 23 199. Vidutinis valstybės tarnautojų mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2016 m. siekė 763 Eur į rankas.

Vidaus reikalų ministerijos informacija

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X