Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc.,

Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. 2016 m. apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 15,6 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,6 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 34,8 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,5 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose sumažėjo 2,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 3,3 procentinio punkto), o kaime – padidėjo 4,2 procentinio punkto.

Skurdo rizikos riba 2016 m. buvo 282 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 593 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2015 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 9 proc.

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2016 m. jis sudarė 27,7 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 2,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 EUR ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 0,4 procentinio punkto ir 2016 m. siekė 19,1 proc., vaikų iki 18 m. amžiaus – sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir siekė 25,6 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbas, socialinės apsaugos išlaidų šeimai ir vaikams didėjimas, minimalios mėnesinės algos padidinimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 5,4 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 5,1 proc., o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo liepos 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 8,4 proc. Minimali alga, neturint pajamų iš kitų šaltinių, neapsaugojo dirbančių asmenų nuo skurdo rizikos. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos buvo 12 EUR mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 m. siekė 21 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir 2016 m. sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 1,8 procentinio punkto, o senatvės pensininkų – padidėjo 3 procentiniais punktais.

Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2016 m. padidėtų iki 27,9 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui sumažėjo. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2016 m. padidėtų nuo 21 iki 29,1 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 25,6 iki 34,2 proc.  

Baltijos šalyse 2016 m. skurdo rizikos lygis skyrėsi nedaug, o pokyčiai, palyginti su 2015 m., buvo labai panašūs. Estijoje skurdo rizikoje 2016 m. gyveno 21,3 proc. gyventojų, Latvijoje – 21,8 proc. Palyginti su 2015 m., Estijoje skurdo rizikos lygis sumažėjo 0,3 procentinio punkto, Latvijoje – 0,7 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.

Sąvokos

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, pinigines disponuojamąsias namų ūkio pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.

Ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų mediana yra lygi ekvivalentinėms disponuojamosioms pajamoms asmens, esančio pajamų didėjimo tvarka išdėliotos asmenų eilutės viduryje.

Mediana – vidurinioji reikšmė, dalijanti visą reikšmių aibę pusiau taip, kad vienoje pusėje lieka už medianą didesnės, kitoje pusėje – mažesnės reikšmės.

Namų ūkio disponuojamosios pajamos – bendrosios pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Skurdo rizikos lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už skurdo rizikos ribą, dalis.

Skurdo rizikos riba – sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančių. Skurdo rizikos rodikliai apskaičiuoti, naudojant skurdo rizikos ribą, lygią 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos.

Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, stipendijos. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje ir leidinyje „Gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos“, kuris bus išleistas 2017 m. rugpjūčio 28 d.

Statistikos departamento informacija 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X