Švietimo sistemos skauduliai atverti ir viešojoje konsultacijoje

Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Lietuvos švietimo centrų darbuotojų organizacija įvairiuose šalies miestuose organizuoja su švietimo bendruomenėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis viešąsias konsultacijas „Kaip pagerinti mokinių mokymosi pasiekimus“.

Tokia konsultacija kovo 24-ąją buvo surengta ir Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centre. Joje dalyvavo Marijampolės ir artimiausių savivaldybių švietimo atstovai. Pristatyta mokinių žinių europinio OECD PISA, kai tiriami 15 metų moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai ir juos nulemiantys veiksniai, tyrimo rezultatai ir rekomendacijos, diskutuota apie galimybes ir priemones mokinių pasiekimams gerinti, pasidalinta gerąja patirtimi.

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, pristatydamas minėto OECD PISA tyrimo rezultatus, pripažino, kad nėra kuo labai džiaugtis, nes kaimynų latvių ir estų mokinių gebėjimai yra geresni. Nors gamtos mokslų ir skaitymo pamokų mūsų mokiniai turi daugiau, išmokstama mažiau. Galima pavadinti net paradoksu – kuo daugiau matematikai skiriama valandų, tuo prastesni rezultatai. Klausimas retorinis – priežastys neaiškios. Kaimo mokyklos atsilieka nuo miesto labai pastebimai. Tyrimas aiškiai atskleidė– pamokų praleidinėjimas prastina mokymosi rezultatus. „Jei praleidi be priežasties penkias ar daugiau pamokų – pjauni šaką, ant kurios sėdi“, – sakė A. Aldakauskas. Dar labai svarbu, kad Lietuvos mokiniai nesijaučia laimingi – laimės indeksas žemas.

Viešojoje konsultacijoje dalyvavę pedagogai kėlė klausimus, susijusius su jų tiesiogine veikla. Tyrimuose nebuvo išskirti specialiųjų poreikių vaikai, o tokių kasmet daugėja. Neįvertintas šalies socialinis-ekonominis kontekstas ir apskritai, ar tai turi lemiamos reikšmės žinių ir gebėjimų lygiui.

Šiaulių rajono Aukštelkės pagrindinės mokyklos direktorius Vaidas Bacys aiškinosi, kokių galimybių mokinių pasiekimams gerinti iki šiol neišnaudoja šalies mokyklos. Visi konsultacijos dalyviai gavo užduotis pateikti po keturis, jų nuomone pačius geriausius, siūlymus nacionaliniu, savivaldos, mokyklos ir mokytojo lygmeniu. Į Marijampolę susirinkę diskutuoti švietimo atstovai siūlė jau girdėtus galimus sprendimus, bet buvo ir gana originalių idėjų. Jie mato būtinybę peržiūrėti ir kryptingai pertvarkyti mokymo programas, kurios dabar per sudėtingos, kai kur siūlomas turinys kartojasi, daugiau integruoti dalykus vieną į kitą, keisti mokinių žinių ir gebėjimų sistemą, kuri atspindėtų ne tik akademinius pasiekimus, vienodžiau paskirstyti išteklius, didinti tėvų atsakomybę, ypatingai dėl mokinių lankomumo. Mokyklos lygmeniu pedagogai ir švietimo priežiūros specialistai stiprintų lankomumo klausimo sprendimą, stengtųsi naudoti įvairesnes užduotis pamokų metu, spręsti mokytojų kvalifikacijos ir asmenybės tobulinimo reikalus ne formaliai, o iš esmės. Taip pat, jų manymu, reikėtų stiprinti mokyklos ryšį su mokinio šeima.

Antroje konsultacijos dalyje buvo pristatoma mokyklų geroji patirtis. Šįkart buvo pasirinkta Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokykla, Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras ir Marijampolės Sūduvos gimnazija.

Kovo mėnesį panašios viešosios konsultacijos jau vyko Alytuje, Vilniuje, Kaune ir Utenoje. Balandžio mėnesį organizatoriai vyks į Panevėžį, Tauragę, Telšius, Šiaulius ir Klaipėdą.

Viešųjų ryšių tarnyba

Aurelijos Baniulaitienės nuotraukos

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X