Ypatingų žmonių namai Šakiuose šventė dešimtmetį

Balandžio 28 d. Šakių evangelikų liuteronų parapijoje buvo švenčiamas dešimtasis dienos užimtumo centro sutrikusio intelekto asmenims gimtadienis. Bažnyčia vos talpino norinčius pasveikinti ir pasidžiaugti gražiu jubiliejumi. Į šventę atvyko ne tik šakiečiai, bet ir mūsų namiškiai Saksonijoje, Vokietijoje, kartu su kunige Steffi Stark.

Dienos užimtumo centras – VšĮ „Šakių vaikų globos namai“ padalinys, savo veiklą pradėjo 2007 m. Patalpas šiam centrui įrengė savanoriai iš Vokietijos, vadovaujami Johanneso Kunze’ės. Per dešimtmetį kai kurie lankytojai keitėsi, tačiau didžioji dalis – nuo pat pirmos dienos iki dabar. Didžiausias dėmesys skiriamas bendrystei. Žinoma, savarankiškumo įgūdžių formavimas, įvairių formų kūryba – neatsiejama dalis. Bet visgi svarbiausia – vienas kito supratimas, priėmimas ir ėjimas kartu.

Šventės metu daugiausia plojimų sulaukė dienos centro darbuotojų ir lankytojų parengta improvizacija pagal K. Donelaičio „Pavasario linksmybes“. Tikrai nepakartojamas ir be galo šiltas reginys… O kuo gyvenama ištisus metus, buvo galima išvysti didžiulėje rankdarbių parodoje ir nuotraukose, kuriose įamžintos akimirkos iš dalyvavimo įvairiuose renginiuose, parodose, mugėse, aplankytų vietų vaizdai, sukurtų spektaklių fragmentai. Ir ne vieni, ne dveji, o dešimt metų! Bežiūrint kilo įvairių minčių – ir džiaugsmingų, ir jaudinančių: ten mes jaunesni, čia jau vyresni, tačiau tos pačios šypsenos, tos pačios akys, tos pačios rankos.

„Tai kitaip galinčiųjų bendruomenės namai, kur kiekvienas yra ypatingas“, – kalbėjo dienos centro vadovė Kristina. Savo svajones jie įkūnija kūryboje.

„Kai dideli ir maži, silpni ir stiprūs žmonės susitinka ir veikia bei būna kartu, tuomet daugelis neįmanomų dalykų tampa įmanomais, o kas atrodo nepasiekiama, tampa pasiekiama, išmoko mus šypsotis, ranką vienas kitam ištiesti. Tą patį darė ir Jėzus, tapęs žmogumi, – sėdėjo už vieno stalo su žmonėmis ir šiandien kviečia visus prie vieno stalo sėsti,“ – kalbėjo kunigė Steffi Stark. Šventės pabaigoje ji palaimino visus susirinkusiuosius tolesnei gyvenimo kelionei. O svečiai iš Vokietijos pagiedojo giesmę, kuri, pasak kunigės, yra giedama Viešpatį šlovinant ir Jam dėkojant. Daug padėkos žodžių buvo ištarta centro darbuotojams ir savanoriams. Visiems centro lankytojams kunigas Virginijus Kelertas įteikė padėkos raštus ir dėkojo už nuoširdų bendravimą, šviesą, kurią kiekvienas centro lankytojas suranda savyje ir padeda įžiebti kituose.

Daiva Kalinauskaitė

„Lietuvos evangelikų kelias“, 2017 Nr.4-5

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X