Istorinė Petro Armino vardu vadinama gatvė Marijampolėje prasideda nuo baltosios bažnyčios. Už senų kapinių kerta Vytauto gatvę, o kairėje kelio pusėje stovi A. Smetonos laikais iškilusi pradžios mokykla. Petro Armino vardu pavadinta mokslo įstaiga...
Skaityti daugiauKeli kilometrai nuo Vilkaviškio miesto raudonuoja vieno bokšto šventovė. Pasigrožėti Dievo namais galima važiuojant plentu link Kudirkos Naumiesčio. Pasukus į dešinę, netrukus, atsiveria senojo Didvyžių kaimo peizažas. Devynioliktame amžiuje kaimas vardą gavo nuo tų...
Skaityti daugiauMarijampolės-Kauno kelyje ties Ąžuolų Būda, iki pat Nemuno glūdėjo didžiuliai žalių girių plotai. Prieškaryje tai buvo didžiausias miškų masyvas Lietuvoje. Medžiai šlamėjo šešiasdešimties kilometrų ilgio ir pločio ruože. Girių pakraštyje, žalių pušynų, eglynų apsuptyje...
Skaityti daugiauDevyniolikto amžiaus viduryje, 1853 m. gimęs kunigas J. Kudirka ilgą laiką tarnavo Dievui Plokščiuose. 1935 m. šaltiniuose radau informacijos apie knygnešio ir Dievo tarno nuveiktus gyvenimo darbus. Šventasis tėvelis kovojo su girtuokliavimu žydų smuklėse....
Skaityti daugiauPasak šaltiniuose rastos žinutės, „Vilkaviškio apskrityje per Kalėdas sueina kalendoriniai samdinių ūkiuose metai – bernurakai. Antrą Kalėdų dieną ūkininkai užmoka algas darbininkams. Tada prasideda derybos dėl kitų metų. Tačiau šįmet jau ne visai taip,...
Skaityti daugiauManevrai arba pratybos įvyko 1927 m. rugsėjo mėnesį. Dalyvavo trisdešimt šaulių būrių. Gamtos apsuptyje tarpusavyje kariavo Marijampolės, Vilkaviškio rinktinių nariai. Anot senųjų šaltinių, „Iš ryto pasipylė lietus kaip iš kibiro. Savo laiku šauliai užėmė...
Skaityti daugiauNekaltai pradėtosios Panos Marijos seserų kongregacija. Vargdienės seserys globojančios nuskriaustus ir apleistus. Besirūpinančios nepritekliaus prispaustais ir netekusiais vilties. Moterų organizacija įsteigta 1918 m. palaimintojo Jurgio Matulaičio. Organizacija subūrė vienuoles bendrai veiklai ir maldai. Stojant...
Skaityti daugiauPraėjusiame amžiuje, 1940 m. pavasarį, iš upės išsiliejo vanduo. Spaudoje mirgėjo antraštės apie didelį potvynį. Masyvūs neištirpusio ledo gabalai susispaudė vienoje upės vietoje. Į pagalbą buvo pasitelkta kariuomenės vyrai. Atvažiavo specialistai iš Kauno. Dvi...
Skaityti daugiauPrieš pirmąjį pasaulinį karą Kalvarija buvo apskrities centras. Mieste knibždėjo penki tūkstančiai gyventojų. Šiaurės ir pietų miesto dalyse rusai pastatė milžiniškas kareivines. Visą caro okupacijos šimtmetį Kalvarijos gyventojams draugiją palaikė kareivių pulkai. Vakarinėje miesto...
Skaityti daugiauVasariška šiluma 1936 m. laikraštyje dirbusį žurnalistą atvedė į pasienį su prūsais. Kelionių įspūdžiai prasidėjo prie Vištyčio ežero ir baigėsi Kudirkos Naumiestyje. Anot senosios publikacijos, „Nuo Vištyčio prasideda prūsų žemės. Tęsiasi palei Virbalį, Kybartus,...
Skaityti daugiauNedidelis miestelis zanavykuose. Vos dvidešimt kilometrų nuo Nemuno stūksanti vietovė. Sauganti ir puoselėjanti senąsias protėvių tradicijas. Vietiniai didžiuojasi miestelyje esančiu muziejumi, gražiuoju Siesarčio parku ir baltuojančia vieno bokšto Šv. Juozapo bažnyčia. Praėjusio amžiaus ketvirtame...
Skaityti daugiauSavo prisiminimų knygoje Antanas Steponaitis prisimena savo nueitą gyvenimo kelią. Vos keli kilometrai nuo Marijampolės esantis Triobiškių kaimas buvo dvasininko tėviškė. Čia prabėgo gražiausios jo vaikystės dienos. Sovietų okupuotoje Lietuvoje 1941 m. Vilkaviškio vyskupas...
Skaityti daugiauKudirkos Naumiestis iki pat 1933 m. buvo vadinamas vienu žodžiu – Naumiestis. Miestelis stūksantis ant „rubežiaus“ tarp Šakių ir Vilkaviškio rajonų turi istorinę atmintį. Apie ją legendinis istorikas dr. J. Totoraitis rašė taip: „Naumiestis...
Skaityti daugiauDžiaugsmo diena Sasnavoje, - tokia publikacija spindėjo tarpukario laikraštyje „Šaltinis“. Sasnavoje įvyko naujos bažnyčios atidarymo iškilmės. Dievo namų statybos truko ištisą dešimtmetį. Pagaliau 1938 m. į dangų iškilo naujoji Švč. Mergelės Marijos vardo šventovė....
Skaityti daugiauTarpukaryje beveik kiekviena bendruomenė turėjo savo spaudą: savo laikraštį, žurnalą. Žinių šaltinis „Paštininkų žodis“ išeidavo kiekvieną mėnesį. Informacija buvo skirta pašto tarnautojams: laiškanešiams, valdininkams, telefonistams, operatoriams. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje publikuotame numeryje postringaujama apie...
Skaityti daugiauBardauskų kaime, Vilkaviškio rajone 1888 m. gimęs Eliziejus Draugelis buvo tikras šviesulys. Mediko profesiją turėjęs karo daktaras buvo mobilizuotas į caro kariuomenės gretas. Po karo grįžo į Suvalkiją ir pasinėrė į politinę, visuomeninę veiklą....
Skaityti daugiauTęsiant pažintį Kybartų ir vokiečių Eitkūnų miestelių draugystės tema sklaidžiau V. Jakilaičio knygos „Iš paprūsės“ puslapius. 1927 metais gimęs prisiminimų autorius buvo Virbalio muitinės tarnautojo sūnus. Iki pat lemtingų Lietuvai 1940 m. su šeima...
Skaityti daugiauKartais susimąstome apie praeityje neužfiksuotus savo protėvių prisiminimus. Pasiteisiname, kad anuomet, kai buvome jauni, - dar nerūpėjo. O kai tapome suaugę - dažnai jau buvo per vėlu. Nebeliko tų, su kuriais kažkada kalbėjomės ir...
Skaityti daugiauPraėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje gyvenęs reporteris užkalbino tarpukario Marijampolės kino teatro vadovą. Pokalbis su Vytauto Didžiojo sode įsikūrusio kino vedėju buvo apie atsinaujinimą ir modernumą. Pasak senojo amžininko, „Marijampolėje iki šiol filmai buvo rodomi...
Skaityti daugiauKeli kilometrai nuo Marijampolės nutolusiame kaime tarpukaryje šeimininkavo vienuoliai. Trečiame praėjusio amžiaus dešimtmetyje čia gyveno beveik trys šimtai gyventojų. Marijonų šventieji tėveliai pasistengė ir 1930 m. Patašinėje į dangų iškilo Švento Kryžiaus koplyčia. Dievo...
Skaityti daugiau