Kokia yra žarnyno mikrofloros ir probiotikų įtaka sveikatai?

Jau senovės persų  „gydytojų gydytojas”  Avicena (persų k. Abu Ali al – Husayn ibn Abd Allah ihn Sina) atkreipė dėmesį į maisto svarbą sveikatai, rekomendavo maitintis viso grūdo košėmis, duona bei vaisiais, turinčiais  skaidulinių medžiagų. Nauji medicinos ir biologijos mokslų atradimai   atskleidė labai didelę žarnyne esančios mikrofloros įtaką visoms organizmo gyvybinėms funkcijoms.

Suaugusio žmogaus žarnyne yra daugiau nei 1 kg įvairių rūšių bakterijų. Žarnyno bakterijų populiacija, realizuodama ypatingą organizmo homeostazę – trofostazę, palaiko mitybinį organizmo procesą nuo žarnyno iki visų vidaus organų. Mokslininkai nustatė, kad mikroorganizmai, panaudodami balastines ir skaidulines medžiagas, produkuoja papildomas maistines medžiagas. Mokslininkai taip pat įspėja, kad žarnyno mikrofloros bei skaidulinių medžiagų (endoekologijos) trūkumas gali sutrikdyti elektrolitų balansą, trofinių organizmo procesų stabilumą bei lemti didesnę įvairių toksinių (putrescinas, kadaverinas) ir vėžį sukeliančių medžiagų gamybą. Žarnyno mikroflorą dažniausiai neigiamai veikia antibiotikai, savigyda, stresas bei skaidulinių medžiagų trūkumas.

Paskutiniai revoliuciniai medicinos ir biologijos mokslo atradimai byloja apie tai, kad žarnynas yra labai unikali ir svarbi endokrininė liauka, gaminanti apie 30 gyvybiškai svarbių hormonų. Ši endokrininė sistema gamina daugiau hormonų negu hipofizis, skydliaukė, antinksčiai, lytinės laukos ir kitos liaukos kartu sudėjus. Siūloma valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei tokio maisto, kuriame yra skaidulinių medžiagų, nes šis maistas dėl skrandžio sulčių bei žarnyno endomikrofloros fermentų yra gana lengvai suskaidomas bei optimaliai įsisavinimas. Rekomenduojama valgyti daugiau sudėtingųjų (arba lėtųjų) angliavandenių – viso grūdo duonos, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių. Jie skyla žarnyne ilgai (per 1–4 val.), o patekę į kraują palaipsniui aprūpina organizmą energija ir nevirsta riebalais. Paprastieji (greitieji) angliavandeniai – saldainiai, vaisvandeniai, baltoji duona, vynuogės ir kt. – turi daug cukraus, kuris labai greitai verčiamas gliukoze (per 0,5 val.), patenka į kraują ir duoda energiją organizmui bei galvos smegenims. Deja, paprastieji angliavandeniai labai lengvai tampa riebalais. Tokių angliavandenių vartojimas didina nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir kt. ligų atsiradimo riziką.

Pagal PSO apibrėžimą, „probiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi vartotojo sveikatai” (LactobacillusBifidobakterijos). Jų galima rasti įvairiuose pieno produktuose (jogurtai ir kt.).

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Liucija Urbonienė.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas