Naujame šokio spektaklyje intymiausia gyvybės užsimezgimo scena primins meilės galią

Ansamblis „Lietuva“ naująjį sezoną pradeda įspūdinga misterijos „Dievai ir žmonės“ premjera. Kūrėjai prasitaria, kad muzikos ir šokio spektaklyje ansamblio gerbėjus gali nustebinti itin intymi meilės scena, nes  „Lietuvos“ repertuaro istorijoje tokių scenų dar nėra buvę. Tai padiktavo sumanymo tikslas perteikti baltų šeimos kūrimosi ir likimo istoriją bei jos sąsają su to laikmečio dievais.

Misterijoje „Dievai ir žmonės“ emocija ir atmosfera kuriama supinant archajinės ir elektroninės muzikos garsus, per šiuolaikinį šokį, o šiuolaikiniame šokyje intymios scenos nieko nebešokiruoja.  Atvirkščiai, misterijos choreografai sako, kad meilės aktu subtiliai perteikiama meilės galia, ir naujos gyvybės sukūrimas.

„Vaizduojama ne erotinė scena, o tai, kad turime dieviškumo kruopelę. Turime Dievo dovaną sukurti kitą žmogų, kurti jį taip, kaip Dievas kūrė pirmuosius žmones ir pasaulį, dalyvauti to pasaulio kūrime“, – pasakoja misterijos režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir priduria, kad „Dievai ir žmonės“ savo stiliumi ženkliai skirsis nuo ankstesnių „Lietuvos“ pasirodymų.

Meilės scenai pasirinkti ansamblio šokėjai Greta Frolovaitė ir Adamas Czaplis. Pasiteiravus, ar netrikdė, kad intymiai scenai iš visos šokio grupės pasirinkti būtent jie, G. Frolovaitė atskleidė, kad jiedu yra pora ir kasdieniame gyvenime.

„Viskas labai organiškai susidėliojo, viskas mums labai gerai pažįstama ir sava. Esame pora ne tik scenoje, bet ir gyvenime, todėl ši siužeto linija buvo net labai priimtina. Tai, ką darome šioje misterijoje, mums abiem yra natūralu“, – pasakojo šokėja.

Paklausta, ar nebuvo sunku techniškai įgyvendinti choreografijos režisierių sumanymus, Greta neslėpė, kad repetuojant teko nemažai padirbėti visiems ansamblio šokėjams.

„Net ir tai, ką scenoje atlieka mūsų duetas, nėra kasdieniška. Šokiai mums yra kasdienybė, tačiau šis pasirodymas yra išskirtinis, pareikalavęs labai daug pastangų. Nebuvo taip, kad mums pastatė choreografiją, ją išmokome ir tiesiog pašokome. Buvo nemažai iššūkių. Pasirodyme gausu baleto elementų, kuriuos reikėjo perprasti, atlikti muzikaliai“, – kalbėjo G. Frolovaitė.

Pasiteiravus, ar nesibaimino kritikos dėl meilės scenos, šokėja patikino, kad vos išgirdusi idėją, sukluso, tačiau neilgai trukus, kai buvo pristatytas visas siužetas, nurimo.

„Nėra dėl ko manyti, kad tai yra vulgaru. Kalbame apie mūsų pradą. Įsigilinęs į siužetą supranti, kad visa tai kiekvienam žmogui yra labai normalus dalykas. Mes, lietuviai, esame nedrąsūs. Mes jei tik išgirstame kažką panašaus, net neanalizuojame, apie ką tiksliai kalbama ir iškart užsisklendžiame. Yra visiškai normalu ir mums visiems artima, kad vaikai gimsta iš meilės“, – kalbėjo Greta, kuri su savo partneriu šoka ir garsios choreografės Anželikos Cholinos spektakliuose.

Tiesa, nuogumo efektą sukuria specialiai šiai misterijai siūti kostiumai. Juos spektakliui kūrė žinoma teatro scenografė ir kostiumų dailininkė, Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota Daiva Samajauskaitė. Žiūrovai taip pat išvys ir baltų genčių istorinius kostiumus, atkurtus pagal archeologinius tyrinėjimus.

Spektaklyje skambės originali kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio sukurta elektroninė muzika, elektroninės archaiškų giesmių, dainų, sutartinių versijos, užkalbėjimai, pastiprinti įtraukiančiais atsikartojimais, primityviais ir meditavyniais garsais.

Muzikiniam spektakliui „Dievai ir žmonės“ mistikos suteiks ne tik ansamblio „Lietuva“ choro atliekamos daugiabalsės giesmės, sutartinės, bet ir gerklinis bei burdoninis dainavimo būdai, folkloriniai balsai.

Kviestiniai atlikėjai: aktorius Valentinas Krulikovskis, Rasa Serra, Gabija Adamonytė, VU ansamblio „Ratilio“ solistai Milda Pieškutė ir Augminas Petronis, ansamblio „Lietuva“ solistai Dovilė Kazonaitė ir Martynas Vilius Varnelė.

Modernaus šokio choreografiją kuria garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos ,,Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio pedagogė, choreografė Agnė Rickevičienė, choreografės Sandra Muningytė-Domingo ir režisierė Leokadija Dabužinskaitė.

Misterija „Dievai ir žmonės“:

Balandžio 17 d. 18 val. Marijampolės kultūros centre.

 

Vilija Targamadzė apie novatorišką spektaklį: ta gyvastis ir pajauta nuo pradžių manęs nebepaleido

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ gerbėjus pakvietė į misterijos „Dievai ir žmonės“ premjerą. Pirmuosiuose muzikos ir šokio anšlaginiuose spektaklio parodymuose apsilankė būriai Baltų kultūra susidomėjusių kultūros puoselėtojų. Tarp jų buvo ir Vilniaus Universiteto profesorė, habilituota daktarė Vilija Targamadzė. Jos teigimu, naujasis muzikos ir šokio spektaklis vertas tik komplimentų. Tuo metu premjerą stebėjusi viena iš menų fabriko „Loftas“ įkūrėjų Živilė Diawara taip pat negaili gerų žodžių kūrėjams ir atlikėjams.

Targamadzė: per daug prilimpame prie klasikinių dalykų

„Misterija mane sužavėjo. Scenarijus kaip šokio, dainos, pajautos ir pagavos, natūralaus jausmo pynė traukė ir įtraukė. Įspūdį paliko ir patys atlikėjai. Jie scenoje tiesiog gyveno, pulsavo tuo, ką darė. Ta gyvastis ir pajauta nuo pradžių manęs nebepaleido. Pagavo ir nešė. Atrodė, nebuvo jokio atokvėpio. Prasidėjo, ir jau, žiūrėk, pasibaigė“, – kalbėjo švietimo ekspertė.

Pasibaigus premjerai, susirinkusieji neskubėjo skirstytis ir liko aptarti spektaklio. Tarp jų buvo ir keleto šalių ambasadoriai. V. Targamadzė atskleidė, kad daugelis jų negailėjo geriausių žodžių misterijos kūrėjams ir atlikėjams. Pašnekovės manymu, sukurti ir išpildyti tokį scenarijų kūrėjams turėjo būti nelengva užduotis. Jai pritaria ir ambasadoriai, besižavintys mūsų krašto kultūra ir moderniais jos išraiškos būdais.

„Ansamblis atgimsta. Daug gerų žodžių buvo skirta choreografijos režisierei Leokadijai Dabužinskaitei ir vadovei Editai Katauskienei. Mano supratimu, ansamblis atgauna kvėpavimą ir kuria savo veidą“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad misteriją „Dievai ir žmonės“ būtina parodyti ir už Lietuvos ribų.

Targamadzė mano, kad misteriją „Dievai ir žmonės“ taip pat būtų galima rodyti ir vyresniems moksleiviams. Tačiau, kaip ji pati įsitikinusi, moksleivius prieš muzikos ir šokio spektaklį reikėtų paruošti. Anot pašnekovės, jie jau turėtų žinoti mūsų istoriją ir mitologiją.

Pasiteiravus apie choreografiją, edukologijos profesorė siūlė pagalvoti, kokiame amžiuje gyvename ir pasidžiaugti, kad šiandien elektroninė muzika gali būti jungiama su liaudies šokiais, o pastarieji – su baletu. Ansamblis „Lietuva“ įsiklauso į laiko tėkmę ir geba adaptuotis išlaikydamas tautiškumą, atrasdamas naujas šiuolaikines išraiškos priemones. Tokios nuomonės laikosi viena garsiausių Lietuvos edukologių.

„Per daug prilimpame prie klasikinių dalykų pamiršdami, kokiame moderniame pasaulyje gyvename ir kaip norime naujovių. Išieškojimas, gebėjimas apjungti elektroninę muziką, sutartines, baleto ir liaudies šokių persipynimas taip pagauna ir neša, kad nemačiusiam šio pasirodymo turbūt sunku suprasti“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė.

Ž. Diawara: „Dievai ir žmonės“ užbūrė ir virpino vidines stygas

Vienai iš menų fabriko įkūrėjų Ž. Diawarai patinka tiek baltų mitologija, tiek sutartinės, tiek ir elektroninė muzika, todėl tik išgirdusi apie inovatyviai tai perteikiantį projektą, labai juo susidomėjo. Živilės įspūdžiams po premjeros dar reikia susigulėti, nes tai, anot jos, buvo labai turiningas ir sudėtingas kompleksinis projektas, talpinantis savyje daug informacijos ir formų.

Anot pašnekovės, visos misterijos dalys yra vertos dėmesio ir įspūdingos. Jos manymu, gilų įspūdį suteikia vizualinė projekto pusė – taikliai ir skoningai parinktos vaizdo projekcijos, įtraukiančios žiūrovą į kitą dimensiją. Įspūdingas, abejingų nepaliekantis ir į siurrealizmą įtraukiantis aukštosios Deivės personažas.

„Taip pat tik bandau įsivaizduoti, kiek analitinio darbo reikėjo kuriant siužetą. Čia netgi Čiurlionį pamatysite“, – įspūdžiais dalijosi Živilė.

Jos teigimu, tokį muzikos ir šokio spektaklį būtų galima rodyti ir užsienyje. Menininkė neabejoja, kad toks šiuolaikiškas mūsų senojo tikėjimo, papročių ir gilių šaknų atskleidimas turėtų palikti įspūdį ne tik lietuviams.

„Aš labai didžiuojuosi savo šaknimis, užsieniečiams pasakoju įvairias legendas ir matau, kad jiems tai be galo įdomu. Manau, kad tokia autentiška šiuolaikinių technologijų ir meno bei mūsų istorijos ir tikėjimo sintezė verta ir didžiųjų pasaulinių scenų“, – įsitikinusi ji.

Paklausta, kaip vertina archajinių dainų, sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę, Ž. Diawara pasidžiaugė, kad tokiu būdu ne tik nauju žvilgsniu yra pažvelgiama į mūsų palikimą, bet juo sudominama ir naujoji karta. Panaudojant šiuolaikines technologijas atsiveria visiškai naujos galimybės mūsų kultūros sklaidai.

„Tiek tema, tiek sutartinės turi savyje didelę jėgą, kuri pabudino kažkur giliai slypinčius klodus, užkoduotus kiekvieno lietuvio genuose. Šventykla, vaidilutės, miškas, apeigos, ypatingai stiprus momentas buvo vaiko gimimas. Be autentiškos muzikos, visą įspūdį gilina daug gražių režisūrinių, choreografinių ir scenografinių sprendimų“, – komplimentų misterijai „Dievai ir žmonės“ negailėjo ji.

Živilė „Lietuvos“ spektaklyje apsilankė pirmą kartą, tačiau po pasirodymo neslėpė galinti drąsiai teigti, kad lauks ir kitų. Savo įžvalgas ji sakė perdavusi kūrėjams ir jiems tik norinti padėkoti už nuostabų padarytą darbą ir palinkėti sėkmės vystant šį projektą.

Ansamblio „Lietuva“ misteriją „Dievai ir žmonės“ artimiausiu metu turės galimybę išvysti ir Klaipėdos bei Marijampolės publika, o rudens sezone gerbėjų prašymu atlikėjai planuoja sugrįžti į didžiąsias Vilniaus scenas.

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas