1892 METŲ PROGRESO IDĖJA. S. T. Kondrotas
“Gyvenimas dabar ims bėgti šuoliais.“
Ponas Diuponas, tramvajaus koncesininkas
„1892 m. progreso idėja“
„Sulaukėm. Mūsų gyvenimas bėgo šuoliais, viena diena buvo nepanaši į kitas.“
Petrutis, Guduko brolelis
„1892 m. progreso idėja“
„Argi nebūtų suprantamiau, jeigu norėtume Dievo dienos? Ach Viešpatie, Viešpatie, suteik mano galvai ramybę.“
Gudukas, Petručio brolelis
„1892 m. progreso idėja“
Seniai, labai seniai, ką tik po pasaulio sutvėrimo ir žmonių iš Rojaus išvijimo, kad išvytieji galėtų greičiau nusinešdinti iš vieno galo į kitą, 1892 metais, Kaune, bėgiais pradėjo riedėti iki tol Lietuvoje neregėtas transportas, arklių traukiamas vagonas ant bėgių – arklinis tramvajus, liaudiškai vadinamas „konke“.
1982 metais, Lietuvos skaitytojų akys išvydo iki šiol nematytą, naują rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto nedidelę knygelę „Įvairių laikų istorijos“, kurioje, tarp kitų rašytojo sukurtų ir išgalvotų istorijų, buvo galima rasti apsakymą „1892 metų progreso idėja“.
2022 metais šį Sauliaus Tomo Kondroto kūrinį teatro scenoje ryžtasi įgyvendinti režisierius ir aktorius Rolandas Kazlas.
R. Kazlas apie būsimo spektaklio premjerą:
Nežinau, ar tu pasirenki kūrinį, ar jis tave. Galbūt yra tiesos tame pasakyme, jog tai, ko tu ieškai, taip pat ieško tavęs. Kiek kartų skaitau S. T. Kondroto kūrinius ir apsakymą „1892 metų progreso idėja“, pagal kurį kuriamas spektaklis, vis nepaliauju stebėtis: kaip taip galima parašyti? Kaip įmanoma taip valdyti žodžius, atrinkti ir sudėlioti taip, jog jie tampa kažkuo daugiau nei sakiniais. Kažkokia magija, teksto muzika, burtažodžiais.
Atrodytų viskas paprasta: du savotiškai keisti broliai, Gudukas ir Petrutis, pasakoja apie save ir kas jiems nutiko, o sykiu, pamatai ir pajauti ne tik dviejų brolių, bet ir mūsų krašto, žmonių, civilizacijos istoriją.
Mažas kūrinėlis apie du mažus žmones sukuria ne prozos, o regėjimo įspūdį. To norėtųsi siekti ir spektaklyje. Čia ir yra visas smagumas ir sunkumas. Bet kokiu atveju, dirbti su tokia puikia, be to, lietuviška medžiaga – vienas malonumas. Norėtųsi, kad būtų estetiškas, šiek tiek kilstelėtas nuo žemės, spektaklis, kurio metu žiūrovas galėtų pasijusti laisvu, pažadintų savo vaizduotę, jausmus ir kartu su spektaklio herojais alsuotų vienu ritmu.
O apie ką spektaklis, turbūt paklaustų nekantrus smalsuolis? Kaip ir visi kūriniai: apie gyvenimą, meilę ir mirtį. Tačiau man atrodo svarbiausia, kalbėti apie žmogų, kas jame trapu, lengvai pažeidžiama ir gražiausia. Gal apie tą šventą žmogaus naivumą… Ir kaip galima jį išnaudoti? Čia galima apie daug ką pamąstyti. Būna juk ir kolektyvinio naivumo, ir naivumo tiesiog vaikiško, nuo Dievo. Tai didžiausia žmogaus laimė ir nelaimė. Arba atvirkščiai. Ar to užtenka, kad būtų galima susidomėti spektakliu? Naiviai tikiuosi.
Arklių traukiamo tramvajaus – „konkės“, nei Kaune, nei Vilniuje jau seniai nebeliko, tačiau kas žino, sparčiai brangstant elektrai ir kurui, galimas daiktas, jog miestelėnai, su silpnu vėjeliu ir vėl važinės po miestą arklių traukiamais vagonėliais… Bus taip ar ne – laikas parodys, o štai spektaklis „1892 metų progreso idėja“ jau rieda pakeliui į teatro sceną. Visus Rolando Kazlo ir Sauliaus Tomo Kondroto kūrybos, bei teatro gerbėjus, kviečiame į premjerą.
Pagrindinius keistųjų brolių vaidmenis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“ atlieka Artūras Sužiedėlis (Gudukas) ir Rolandas Kazlas (Petrutis). Kitus vaidmenis kuria: A. Rūkas, T. Kvietinskaitė, D. Tarutis, N. Matonis. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė.
Saulius Tomas Kondrotas – vienas ryškiausių, pasaulinio lygio, lietuvių prozininkų, Nacionalinės premijos (2020 m.) laureatas. Išleido 5 prozos kūrinių rinkinius ir tarptautinį pripažinimą pelniusius romanus „Žalčio žvilgsnis“, „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Rašytojas talentingai sujungė mitinį, fantastinį pradą su moderniu pasakojimo stiliumi ir tapo svarbiausiu magiškojo realizmo kūrėju lietuvių literatūroje. Neapsikentęs gniuždančios sovietų sistemos, 1986-aisiais emigravo iš Lietuvos. Nuo 2004 m. gyvena JAV.