Lietuvos žydų dailės paroda „Litvakai, Vilnius, Lietuva“

2023 m. rugsėjo 20 d., trečiadienį, 17 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (Meilės Lukšienės švietimo centras, P. Butlerienės g. 3, Marijampolė) atidaroma Lietuvos žydų dailės paroda „Litvakai, Vilnius, Lietuva“.

Eksponuojami kūriniai iš Beatričės Kleizaitės-Vasaris kolekcijos Marijampolėje ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkinių.

Ši paroda yra skirta Lietuvos žydų genocido aukų atminimui. Ji primins skaudųjį XX amžiaus Lietuvos istorijos puslapį – Lietuvos žydų genocidą. Parodoje eksponuojami žinomų Lietuvos dailininkų žydų grafikos kūriniai, sukurti 1933-1983 metų laikotarpyje. Nežiūrint įvairių sunkių aplinkybių, visi šie kūriniai yra rūpestingai išsaugoti, rodomi parodose, publikuojami. Žydų kultūra Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų tapo nemažo susidomėjimo objektu. Jie suvokiami kaip savita sudėtinė Lietuvos kultūros paveldo dalis.

Lietuvoje ir aplinkinėse teritorijose gyvenę žydai ir jų palikuonys ir dabar tebesivadina litvakais. Šis žodis susijęs su žydiškuoju Lietuvos pavadinimu – Lita. Iš kitų žydų grupių litvakus išskirdavo ypatingai stiprus religingumas, o Vilnius jiems buvo Litos dvasinis centras ir branduolys. II Pasaulinis karas visoms Lietuvos tautoms atnešė tragediją. Sovietmetis buvo tautinės niveliacijos metas ir ryškus išsiskyrimų metas, nes XX a. 8-9 deš. vyko aktyvi žydų emigracija iš Sovietų sąjungos. Muziejuose fonduose ir kolekcijose liko jų kūriniai, šiandien pasakojantys bendrą įvairiatautės Lietuvos kultūros istoriją. Parodoje „Litvakai, Vilnius, Lietuva“ bus paliesti keletas žydų kultūros savitumo, jų šilto santykio su Vilniumi ir Lietuva aspektai. Parodoje pristatomi penki žydų menininkai, gyvenę Lietuvoje nuo XX a. pradžios iki dabar.

Dailininkai Gerardas Bagdonavičius ir Chaimas Mejeris Fainšteinas susitiko prieškariu Kauno meno mokykloje, kurioje mokėsi apie 8 proc. žydų. Mokyklai rūpėjo lietuviško stiliaus ugdymas, tačiau niekam nebuvo trukdoma gilintis į įvairias tradicijas ir temas. Gerardas Bagdonavičius (1901-1986) yra sukūręs daug miestelių peizažų su sinagogomis, vienas jų demonstruojamas šioje parodoje. Chaimas Mejeris Fainšteinas (1911-1942) yra kūręs ne tik žydiškos tematikos knygų iliustracijas, bet ir lietuvių menininkų portretus (Petro Kalpoko, Henriko Kačinsko). Šioje parodoje rodomas vienas garsiausių Chaimo Mejerio Fainšteino kūrinių „Malda“ (1933).

Parodoje eksponuojamas Samuelio Rozino (1926-2006) spalvotų linoraižinių ciklas „Vilnius“, kruopščiai išraižytais realistiniais vaizdais primenantis mums, kaip Lietuvos sostinė atrodė pokariu. Šio menininko akimis tai romantiškas, šiek tiek paslaptingas miestas. Samuelis Rozinas gyveno Vilniuje iki emigracijos į Izraelį 1972 metais.

Visos trys šioje parodoje pristatomos dailininkės – Adasa Skliutauskaitė (1931-2023), Janina Lili Paškauskaitė (1925-2012), Taibė Chait (1949) gyveno Vilniuje. Šis miestas, prieškariu žydų vadintas „Lietuvos Jeruzale“, buvo ryškus jų meninio įkvėpimo šaltinis. Žvelgdamas į jų kūrinius, žiūrovas atpažins gražiausias Lietuvos sostinės, kurioje jau 700 metų greta vieni kitų gyvena įvairių tautų atstovai, vietas.

Paroda veiks iki 2023 m. lapkričio 20 d.
Parodos organizatoriai: Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centras, Beatričės Kleizaitės- Vasaris menų galerija, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Koordinatorės: Rasa Žukienė, Nina Fiodorova.
Informaciją teikia:
Nina Fiodorova +37065284127