J. Massenet opera-oratorija „Marie Magdeleine“

Pasaulyje retai atliekamos, o Lietuvoje pirmą kartą skambėsiančios J. Massenet operos-oratorijos „Marie Magdeleine“ atlikimas. LNSO, choras „Vilnius“, solistai: Kristina Zmailaitė (sopranas), Gabrielė Kiršaitė (mecisopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Stanislaw Daniel Kotlinski (bosas, Lenkija), dirigentas Modestas Barkauskas .

Tai vakaras sukviesiantis visos Lietuvos, o gal ir pasaulio melomanus. Be muzikos grožio, šiais metais koncerte yra planuojamos video projekcijos, kurios turėtų paryškinti 15 skirtingų kūrinio scenų.

Jules Massenet biografija

Jules Massenet gimė Manteau, šiandieninėje Saint-Étienne miesto dalyje, Prancūzijoje. Kai jam buvo šešeri, jo šeima persikėlė į Paryžių – tėvas buvo priverstas gydytis nuo širdies ligų. Massenet mama Adelaidė pradėjo vesti fortepijono pamokas. Be kitų studentų, ji mokė ir savo sūnų, kurio dėka jam pavyko išlaikyti egzaminus ir išvykti studijuoti į Paryžiaus konservatoriją. Kai šeima persikėlė į Chambery, Jules nusprendė grįžti į Paryžių ir apsigyventi pas tėvo pirmosios žmonos giminaičius. Lyrinio teatro orkestre grojo timpanais ir kai kuriais kitais mušamaisiais instrumentais, uždirbdamas pragyvenimui. Jis taip pat dirbo pianistu „Café de Belleville“.

Konservatorijoje mokytojai iš pradžių Massenet nežadėjo sėkmingos muzikinės karjeros. Tačiau 1862 m. jis buvo apdovanotas Romos prizu už kantatą David Rizzio, ir jų nuomonė pasikeitė. Po šio įvykio Julesas išvyko stažuotis į Romą, kur susipažino su F. Lisztu, kurio prašymu pradėjo vesti fortepijono pamokas madam de Saint-Méry dukrai. Po trejų metų, 1866 m., jo mokinė tapo jo žmona. Šios santuokos dėka Massenet darbai tapo žinomi ir populiarūs tarp aukštosios visuomenės atstovų. 1867 m. jis parašė savo pirmąją vieno veiksmo operą „Didžioji teta“.

Po jos 1873 m. pasirodė draminė oratorija „Marija Magdalietė“, kurią labai vertino Čaikovskis, Vincentas d „Andy ir Charles Gounod. Tarp Massenet mokytojų buvo ir teatro pasaulyje ryšių turintis kompozitorius Ambroise’as Thomas. Jo dėka, taip pat leidėjas Georgesas Gatmanas, turėjęs pažinčių žurnalistų sluoksniuose ir Massenet kūrybą išpopuliarinęs masinėje spaudoje, Žiulis pelnė šlovę ir pripažinimą.

Sėkmingiausios kompozitoriaus operos yra „Manon 1884“, „Verteris 1892“, „Thai 1894“, „Dievo Motinos žonglierius 1902“, „Don Kichotas 1910“, specialiai parašytos Fiodorui Chaliapinui. Be operų, ​​Massenet turi baleto muziką, koncertines siuitas, kantatas ir oratorijas, daugiau nei du šimtus romansų ir dainų. Kai kurie jo instrumentiniai fragmentai sulaukė savarankiško populiarumo ir iki šiol atliekami atskirų atlikėjų ar ištisų orkestrų: aragoniečių šokis orkestrui iš operos „Sid“, meditacija smuikui ir orkestrui iš operos „Thais“, elegija violončelei ir orkestras iš muzikos dramai „Erinija“.

Massenet dirbo profesionaliu kompozitoriumi, muziką kūrė nuo 4 valandos ryto. Tai jam suteikė galimybę mintyse, „galvoje“, o ne fortepijonu plėtoti operų fragmentus. Todėl jis buvo puikus savo kūrinių orkestrantas.