Paskaita „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“

2023 m. lapkričio 23 d. dr. Salvijaus Kulevičiaus paskaita „Progresas ir pabaiga. Apie vėjo malūnų epochos pabaigą“.

Paskaita vyks Jono Basanavičiaus muziejuje Ožkabaliuose.

Vėjo malūnai buvo įvairių istorinių įvykių dalyviai arba bent jau jų fonas. Kad ir garsumu bei žinomumu kitus Lietuvos sparnuotuosius lenkiantis Radviliškio vėjo malūnas, kuris tapo neatsiejama 1919 metų Lietuvos savanorių mūšio su bermontininkais ties Radviliškiu scenovaizdžio dalimi. Tačiau ir patys vėjo malūnai savaime yra istorija, verta didžiosios istorijos vardo. Kai žmogus išmoko savo poreikiams pasitelkti vėją, tai buvo svarbus įvykis. Nuo tada žmogus galėjo naudotis ne tik savo paties ir prisijaukintų gyvūnų raumenų, bet ir visiškai kitokios prigimties galia. Vėjo malūnų epocha – tai ilgas ir savitas žmonijos gyvavimo tarpsnis. Jos ištakų ieškoma tolimame IX amžiuje. Visgi XVIII–XIX amžiaus Europoje pradėjo brėkši nauja pramonės ir technologijų epocha, įvaldžiusi kitas galias – garo mašiną ir vidaus degimo variklį. Taip prasidėjo didžiosios vėjo malūnų istorijos pabaiga. Jos saulėlydis pasiekė ir Lietuvą.

2017 ir 2018 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Pasvalio krašte surengtų sakytinės istorijos ekspedicijų duomenys leidžia atidžiau pažvelgti į šios didžiosios istorijos pabaigą – paskutinius vėjo malūnų dešimtmečius Lietuvoje. Tai buvo staigi revoliucija ar lėtas pasitraukimas? Kada Lietuvoje pastatyti paskutiniai vėjo malūnai? Kokia pabaiga ištiko senuosius vėjo malūnus? Paskaitoje paseksime vėjo malūnų saulėlydžio pėdsakais.