Igliaukos bendruomenė „Matutiečiai“ aplankė Lietuvos Šveicariją-Ignalinos kraštą

Rugpjūčio 5 dieną Igliaukos bendruomenė „Matutiečiai“ aplankė Liatuvos Šveicariją-Ignalinos kraštą. Ekskursija vyko pagal projektą „Paragaukime pažinimo medaus“. Tad esminis kelionės tikslas buvo nuvykti į Stripeikių  bitininkystės muziejų. Siaurais miško keliukais radome gražiai atnaujintą muziejų. Matėme senovinius bičių avilius, medingų augalų kolekciją, senovinių bitininkystės įrankių ekspoziciją. Atsigavome po ilgo važiavimo jaukioje muziejaus teritorijoje.

O kelionės pradžioje žvalgėmės nuo Taurapilio kalno į tamsius giliausio Lietuvoje Tauragnų ežero vandenis. Tada jau gido lydimi apžiūrėjome gana naują, bet įdomų Ignalinos muziejų, papietavome ir kopėme į du garsius piliakalnius. Užlipę ant Ladakalnio savo akimis įsitikinome, kad nuo jo matosi šeši ežerai. Nuostabus vaizdas! O kalno centre auga atsodintas jubiliejinis prezidento A. Smetonos ąžuolas. Gražiai blizgėjo saulėje ežerų akys ir kai žvalgėmės nuo Ginučių piliakalnio. Čia matėme ir jubiliejinį A.Smetonai dedikuotą akmenį, žygeivių ištrauktą iš Linkmenų ežero gelmių, į kurias buvo nuridentas sovietmečiu. Kai nusileidome į patį Ginučių kaimelį, tiesiog stebino baidarių ir poilsiautojų gausa. Gidas sakė, kad Ignalinos krašte yra daugiausia turizmo sodybų. Tuo tikrai įsitikinome, kai važiavome pro gražiai atnaujintus, sutvarkytus kaimelius, kai apžvalgos bokšte žvalgėmės nuo 32 metrų aukščio. Ginučiuose apžiūrėjome trijų aukštų vandens malūną. Seniau šis malūnas net elektrą kaimeliui tiekė.

Nustebino ir Palūšės miestelis: ant kalno renovuota medinė  be metalo pastatyta šv. Juozapo bažnyčia, o šalia orignalios formos aštuonkampė dviaukštė varpinė. Saulėje blizgančiame didžiuliame Lūšių ežero plote baltavo besiruošiančios regatai burinės valtys.

Kai saulei krypstant į vakarus pasukome  kalvotais tarsi garbanotais Labanoro miškų keliais namų link, vairuotojas pasiūlė dar vieną įspūdingą reginį. Įkopėme į aukščiausią Lietuvoje( 36 metrų aukščio) Mindūnų apžvalgos bokštą ir gėrėjomės Molėtų krašto ežerais.

Grįžome su ausyse skambančiais gražiais ežerų ir upių vardais:Dysnai, Lakajai, Tauragnai; Srovė, Versyna, Švogina, o akyse vis dar atgydavo nuostabių vaizdų reginiai. Tikrai šiai kelionei tinka patarlė: „Tik asilas iš kelionės žirgu negrįžta“. Džiaugiamės savo bendruomenės žmonėmis: ir kurie organizavo ekskursiją, ir kurie vyko kartu.

Igliaukos bendruomenės „Matutiečiai“ narė Petrutė Strolienė

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X