Pirmojo Kauno kalėjimo pėdsakais

Seniausioje Kauno Senamiesčio dalyje, 6-ąjį kvartalą ribojančių Daugirdo ir Muziejaus gatvių sklype, vykdomi archeologiniai tyrimai. Lietuvos jėzuitų provincija sklype yra numačiusi įgyvendinti daugiafunkcinio pastato statybas. Todėl archeologinių tyrimų atlikimas šioje vietoje yra vienas iš svarbiausių paveldosaugos reikalavimų. Archeologinius tyrimus vykdo UAB ,,Statybų archeologija“.

Kauno Senamiesčio 6-tojo kvartalo teritorija kultūrinių sluoksnių išlikimo laipsniu – unikali Kauno Senamiestyje. 1992 m. atliktų archeologinių tyrimų metu šiame sklype atidengtos medinio pastato – bravoro liekanos. Taip pat buvo atidengtos javų džiovyklos liekanos, pirties krosnis, kūrenimo kamera, prieangis malkinė. 2017-2018 m. archeologiniai tyrimai papildys anksčiau atliktų tyrimų duomenis, o tai sudarys galimybes geriau suprasti Kauno miesto istoriją.

Daugirdo ir Muziejaus gatvės veda iš Rotušės aikštės link Nemuno kranto į Viduramžiais čia buvusį uostą. Mūrinis užstatymas šioje vietoje susiformavo XVI-XVII a. Iš senojo užstatymo rytinėje kvartalo dalyje išliko tik pastatas Daugirdo-Santakos gatvių kampe, kuris 1623 m. minimas kaip Jono Strunko namas. Nuo šio namo Daugirdo gatve link upės stovėjo mūrinis miesto kalėjimas, minimas dar 1584 m. Tačiau jau 1623 m. buvęs kalėjimo pastatas perleistas privatiems asmenims.

Istoriniai šaltiniai liudija, kad ši teritorija buvo nuniokota didelių gaisrų 1603 ir 1624 m. Be to, yra žinoma, kad 1759-1760 m. rytinę 6-ojo kvartalo dalį su visomis penkiomis posesijomis įsigijo Jėzuitų ordino kolegija.

Kultūros paveldo departamento informacija

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X