Verslo „kvapas“ silpniausiai jaučiamas regionuose

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) mato kaimą kaip visumą ir siekia, kad jis taptų patrauklia vieta gyventi, o žemės ūkis ir kiti ne žemės ūkio verslai būtų plėtojami tolygiai. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą (KPP) skiriama parama ne žemės ūkio verslams sudomino didelį būrį pareiškėjų. Pernai pateiktų paraiškų įvertinimo rezultatai paskatino ŽŪM peržiūrėti ir tikslinti projektų atrankos kriterijus.

Šią savaitę ministerija pakvietė socialinių partnerių – valdžios institucijų, žemdirbiškų ir mokslo organizacijų –  atstovus ne tik aplankyti pavyzdinius verslo projektus, įgyvendintus  Vilniaus ir Alytaus rajonuose, bet ir Trakuose surengė apvalaus stalo diskusiją dėl ne žemės ūkio verslų kūrimo ir plėtros finansavimo 2017 metais sąlygų.

ŽŪM siekia efektyvaus ir veiksmingo KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričių „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ ir „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo. Pirmajai veiklos sričiai 2014-2020 m. laikotarpiu skirta 23 mln. eur, antrajai – 73 mln. eur.

Pernai metais naujajai priemonei – verslo pradžiai kaime finansuoti – skirti pirmieji 3 mln. eur. Didžiausia galima paramos suma projektui – 40 000 eur, paramos intensyvumas – 100 proc. ŽŪM duomenimis, gautos 382 paraiškos 9,1 mln. eur sumai, o tai reiškia, kad poreikis viršija 3 kartus. Kokybės „slenkstį“ praėjo 276, tačiau finansavimo užteko tik 132 paraiškoms.

Verslą kurti ir plėtoti panoro 202 pareiškėjai, tinkamomis buvo pripažintos 169, lėšų užteko 41. Šiai priemonei vieneriems metams skirti 7 mln. eur (pateiktose paraiškose prašoma net 27,9 mln. eur), paramos intensyvumas siekia iki 50 proc., o projektui galima gauti iki 200 000 eur.

Statistiniai duomenys rodo, kad absoliuti verslo pradžios ir verslo plėtros paraiškų lyderė yra Vilniaus apskritis, kurioje yra daugiausiai paraiškų, praėjusių kokybės „slenkstį“. Mažiausiai – Telšių ir Tauragės apskrityse. Parama ne žemės ūkio verslui labiausiai sudomino juridinius asmenis, fizinius – gerokai mažiau. Tarp pareiškėjų populiariausios gamybinės veiklos  buvo medienos gaminių, maisto produktų, tekstilės gaminių, baldų gamyba, o tarp paslaugų paraiškų dominuoja nuomos, kraštovaizdžio tvarkymo, statybos, pramogų organizavimo, automobilių serviso paslaugos.

Pernai didžiausi verslo pradžiai skirtų paraiškų atrankos balai teko prašantiems mažesnės paramos, jaunesniems pareiškėjams, taip pat vykdantiems socialinį verslą. Norintys kurti ir plėsti verslą didesnės sėkmės galėjo tikėtis prašydami mažesnio paramos intensyvumo, kurdami daugiau darbo vietų kaimo gyventojams, veikiantys savivaldybėje, kurioje didesnis nedarbo lygis, taip pat plėtojantys šeimos verslą.

Šiemet užsimota kriterijus peržiūrėti ir įvertinti jų „svorį“. Diskusijos dalyviai, išanalizavę informaciją, įdėmiai peržiūrėjo visus paraiškų atrankos kriterijus, jų taikymo privalumus ir trūkumus. Akcentuota, kad svarbiausia nepamiršti pagrindinio tikslo – pasiekti, kad žmogus „užsikabintų“ savo regione, sukurdamas pajamų šaltinį, ir tęstų veiklą Lietuvoje. Daug „iečių sulaužyta“ dėl pareiškėjų amžius, lyties, gyvenamosios vietos, darbo vietų kūrimo kriterijų.

Diskusijų metu detaliai aptartos rekomendacijos projektų, įgyvendinamų pagal KPP priemones, rodiklio „Naujos darbo vietos sukūrimas ir išlaikymas“ pasiekimo vertinimo metodikai parengti, pristatytos socialinio verslo gairės pareiškėjams, teikiantiems paraiškas pagal KPP priemones.

Žemės ūkio ministerijos informacija 

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

X