Nors pandemija vis dar šiepia aštrius dantis, tačiau žmonės, regis, ilgiau nebenori laukti. Europiečiai masiškai leidžiasi į vadinamąsias keršto keliones (angl. revenge travel), kur bandoma atsigriebti už prarastą pandeminį laiką. Tačiau šis pasiryžimas keliauti susiduria su netikėta kliūtimi – pandemijos sukeltas darbuotojų trūkumas iš proto varo oro uostų operatorius bei skrydžių bendroves ir verčia atšaukti tūkstančius suplanuotų skrydžių. Norintiems šios vasaros aviaciniame chaose nepamesti galvos ir neprarasti pinigų skrydžių ekspertai paruošė kelis patarimus.
Sudėtingiausia – keliaujantiems jungiamaisiais skrydžiais
Pasak Rasos Levickaitės, skrydžių paieškos ir bilietų rezervavimo sistemos Skrendu.lt atstovės, šiuo metu Europos oro kelionių industrija susiduria su bene didžiausiu darbuotojų stygiumi istorijoje. Nepaisant to, nemaža dalis skrydžių bendrovių darbuotojų jau antrą mėnesį skelbia streikus. Dėl šių priežasčių pradėjo kimštis oro kelionių arterijos, o tai veikia visą žemyną ir ypač liūdina atostogų užsienyje išsiilgusius europiečius.
„Bet kurio didesnio oro uosto ar skrydžių bendrovės planų pakeitimai sukelia grandininę reakciją. Tai ypač aktualu tokioms šalims kaip Lietuva, kur tiesioginių skrydžių turime palyginti nedaug ir dažnai keliones tenka planuoti su persėdimais“, – sakė R. Levickaitė.
Jos teigimu, ryte neišskridus orlaiviui, sniego gniūžtės efektas jaučiamas visą dieną – skrydžiai atidedami, vėluoja ar net visiškai atšaukiami. Šios vasaros aviacinį chaosą gerai iliustruoja liepos pabaigoje pasirodęs pranešimas, kad Vokietijos skrydžių milžinė „Lufthansa“ dėl darbuotojų streiko atšaukia 1 tūkst. skrydžių į Miuncheno ir Frankfurto oro uostus ir iš jų.
„Vasaros laikotarpiu „Lufthansa“ per mėnesį atlieka apie 100 tūkst. skrydžių. Todėl galima galvoti, kad 1 tūkst. – nieko baisaus. Tačiau vien tai paveikia beveik 130 tūkst. keleivių. Blogiausia, kad situacija artimiausiu metu nepasikeis, nes vien Vokietijos aviacijos sektoriui stinga apie 7 tūkst. darbuotojų, kurie, siaučiant pandemijai, buvo atleisti ar savo noru išėjo iš darbo, persikvalifikavo ir dabar nenori ar nebegali grįžti“, – dėstė Skrendu.lt atstovė.
Panaši situacija yra ne tik lietuviams svarbioje skrydžių jungčių šalyje Vokietijoje, bet ir kitose Europos valstybėse, taip pat JAV ir Azijoje dirbančiose aviacijos bendrovėse ir didžiuosiuose oro uostuose.
„Pavyzdžiui, pigių skrydžių aviakompanija „Ryanair“ šį sezoną neretai taip pat perplanuoja skrydžių laikus, netgi keičia parduoto reiso dienas. Todėl daliai keleivių, planuojančių kombinuotą skrydį, kurio jungtyje yra ir „Ryanair“ segmentas, visiškai subyra kelionės planai. JAV skrydžių situacija yra irgi įtempta – ten kasdien atšaukiama apie 1 tūkst. reisų, keli tūkstančiai suplanuotų skrydžių pakyla vėluodami“, – konstatavo R. Levickaitė.
Tiesa, jos teigimu, Lietuvos oro uostuose rimtesnių problemų ir aviacinio chaoso pavyksta išvengti. Tai patvirtina ir valstybinės įmonės „Lietuvos oro uostai“ turimi duomenys.
Pasak Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, skrydžių atšaukimai bei vėlavimai yra aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos, atslūgus COVID-19 pandemijai.
„Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.
Kaip taupyti nervus ir pinigus?
Pasak R. Levickaitės, aviacijos sektoriuje šią vasarą susidariusi situacija paveikė šimtus tūkstančių keliautojų. Deja, ne visiems jiems įmanoma operatyviai ir sklandžiai padėti.
„Keleivių pyktis yra natūrali ir suprantama reakcija. Žmogus pagaliau sulaukia progos po pandemijos ištrūkti svetur, apie kelionę, poilsį užsienyje ar seniai matytų draugų lankymą svajoja dienų dienas ir tuomet staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom. Šią vasarą man pačiai kone kievienoje kelionėje kilo skrydžių nesklandumų, o mano bičiuliai planuotas atostogas lėktuvu pakeitė į išvyką po Europą automobiliu“, – savo patirtimi dalijosi R. Levickaitė.
Anot jos, įsisukus aviacijos trikdžių grandinės sukeltam chaosui, Skrendu.lt pajuto išaugusį besikreipiančių nusivylusių keleivių srautą. Bendrovė atsidūrė priešakinėje linijoje, sugeriančioje suirzusių keliautojų emocijas. Skrendu.lt yra skrydžių paieškos platforma ir lėktuvo bilietų pardavėjas, kuris vadovaujasi aviakompanijų ir vežimo taisyklėmis. Vis dėlto bendrovė stengiasi kiek įmanoma padėti situacijos įkaitais tapusiems oro bendrovių keleiviams.
„Klientams siūlome alternatyvas, patariame dėl situacijos oro uostuose arba, aviakompanijai atlikus grąžinimą, nedelsiant grąžiname pinigus pirkėjui“, – sakė Skrendu.lt atstovė.
Jos teigimu, dabartinėje situacijoje derėtų vadovautis keliomis paprastomis taisyklėmis, į dalį problemų kartais pažvelgti filosofiškai, nes pyktis nepadės, ir orlaivis prie įlaipinimo vartų stebuklingai neatsiras. Reikia suprasti, kad oro uostų tarnybos atlieka milžinišką darbą, kad skrydžiai vyktų maksimaliai sklandžiai, keleivių problemos nėra niekam naudingos, ir visi dėl to išgyvena.
Pasak R. Levickaitės, aviacinę sumaištį ir chaosą oro uostuose ištverti bus lengviau, jei žinosime kelis esminius niuansus:
Lėktuvo bilietai. Keliautojai turi žinoti, kad bilieto tarifą ir jo sąlygas nustato oro vežėjas. Kai kurios oro susisiekimo bendrovės organizuoja jungtinius reisus, kurie, nepriklausomai nuo persėdimų ir skrydžio segmentų skaičiaus (pvz., Vilnius-Frankfurtas-Niujorkas), vertinami kaip vienas skrydis. Tokiuose reisuose, atidėjus vieno segmento skrydį (pvz., Frankfurtas-Niujorkas), oro vežėjas keliautojui neatlygintinai suteikia alternatyvaus skrydžio bilietus. Paprastai šie bilietai yra brangesni nei pigių skrydžių bendrovių siūlomos alternatyvos. Pigių skrydžių bendrovės dažniausiai parduoda bilietus iš taško A į tašką B. Keleivis, siekdamas sutaupyti, gali įsigyti tos pačios arba derindamas su kita skrydžio bendrove lėktuvo bilietus, tačiau už jungties subyrėjimą atsakomybę turi prisiimti pats. Lėktuvo bilietų pardavėjas taisyklėse yra nurodęs šias aviakompanijų taikomas sąlygas, tad, prieš perkant bilietus, būtina susipažinti su konkrečiam bilietui taikomomis taisyklėmis.
Lūkesčiai. Kol pasaulio aviacijoje tvyro chaosas ir neapibrėžtumas, keliautojai turėtų nesitikėti itin lengvų ir sklandžių kelionių, nes yra tikimybė, kad keliauti nebus taip paprasta, kaip buvo iki pandemijos. Nusiteikimas, ramybė ir oro uosto operatorių nurodymų vykdymas palengvins vėluojančio reiso laukimo būseną. O turint užkandžių, knygą, būtiniausių daiktų su savimi, ypač jei keliaujama su vaikais, nerimo lygis bus kur kas mažesnis.
Planavimas. Jeigu anksčiau galima buvo užsisakyti viešbučio kambarį, išsinuomoti automobilį, likus keliems mėnesiams iki skrydžio, dabar reikėtų kiek įmanoma vengti tokių sprendimų. Oro bendrovės kol kas per dažnai keičia skrydžių tvarkaraščius, kad galima būtų užtikrintai atlikti kitas rezervacijas. Jos galimos nebent užsakomųjų skrydžių atveju, nes už juos, kaip ir už viešbučio ar kitas rezervacijas, atsakomybę prisiima kelionių organizatorius. Perkant lėktuvo bilietus tiesogiai iš oro bendrovės ar per skrydžių paieškos sistemą, agreguojančią bendrovių turimus pasiūlymus, yra taikomos vežėjo taisyklės, kurios dažnai painiojamos su organizuotos turistinės kelionės taisyklėmis ir keleivio teisėmis.
Skrydžiai šiokiadieniais. Jei tik įmanoma, geriausia skristi darbo dienomis. Šios vasaros patirtis rodo, kad būtent savaitgaliai oro uostuose būna intensyviausi ir chaotiškiausi, nes tuo metu plūsteli atostogauti išsiruošusių žmonių banga, trumpųjų savaitgalio kelionių išsiilgę keleiviai.
Pasak R. Levickaitės, geriausias būdas išvengti chaoso aviacijoje – apskritai nekeliauti. Tačiau kelionės yra vienas įdomiausių ir reikšmingiausių dalykų, kuriuo galima mėgautis gyvenime.
„Kelionės yra neatsiejama fizinės ir psichinės sveikatos dalis, tai būdas ieškoti patirčių, pažinčių, atsipalaiduoti. Todėl, matyt, neveltui kelionės taip traukia žmones net ir sudėtingu laikotarpiu. Šiuo metu, nusprendus keliauti, reikia aiškiai suprasti ir nusiteikti, kad kelionės kaina – tikėtinai didesnė streso dozė, nei buvome pratę iki pandemijos. Priėmus laikinos situacijos neišvengiamybę, pavyks lengviau atsipalaiduoti ir į nesklandumus žvelgti daug pozityviau.
Skrydžių chaoso pabaiga – rudenį
Pasak R. Levickaitės, pagerėjimo keliaujantieji oro linijomis gali tikėtis, nebent įpusėjus rudeniui. Tuomet atslūgs atostogautojų srautas, ir oro uostuose neskubančias šeimas pakeis į verslo keliones išsiruošę tik rankiniu bagažu nešini keliautojai.
Panašias oro uostų ir skrydžių bendrovių darbo pokyčių tendencijas ateityje mato ir aviacijos apžvalgininkas Martynas Jaugelavičius. Anot jo, dabar prognozuoti yra sudėtinga, tačiau tikėtina, kad iššūkiai Europos oro uostuose pasibaigs, atėjus rudeniui ir žiemai.
„Iki to laiko sklandžią kelionę užtikrinantys rinkos žaidėjai – oro uostai, oro linijų bendrovės, antžeminio aptarnavimo įmonės ir kiti paslaugų teikėjai – pasamdys ir apmokys reikiamą personalo kiekį. Aviacijos industrijoje dirbantiems specialistams reikia įgyti specifinių žinių, o mokymai bei oro uosto leidimų suteikimas užtrunka, todėl šią vasarą įdarbinamumas tik vejasi poreikį. Vasara aviacijos industrijoje yra pats darbymetis. Atostogų vežėjams vasaros sezono mėnesiai gali būti net 10 kartų darbingesni nei žiemos, todėl sklandžiai vykdomos numatytos skrydžių programos yra labai svarbios veiklos pelningumui ir tęstinumui“, – teigė M. Jaugelavičius.
