Kalvarijoje esantis sinagogų kompleksas (adresu Sodų g. 18, Kalvarija) yra išskirtinis kultūros paveldo objektas. Tai vienintelis iki mūsų dienų išlikęs trijų žydų sakralinių bei bendruomeninių pastatų ansamblis Lietuvoje, skaičiuojantis jau daugiau nei dviejų šimtmečių istoriją.
Istorinė raida ir ištakos
- Įsikūrimas ir privilegijos: Žydų bendruomenė Kalvarijoje pradėjo formuotis XVIII amžiaus pirmajame ketvirtyje. Svarbiu postūmiu tapo 1713 metai, kuomet karalius Augustas II suteikė vietos žydų bendruomenei (kahalui) privilegiją. Šiuo dokumentu jiems buvo suteiktos tokios pačios teisės kaip ir kituose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) miestuose, įskaitant ir leidimą statyti maldos namus.
- Pirmieji maldos namai: Pirmoji sinagoga Sodų gatvėje buvo medinė, iškilusi dar XVIII a.
Komplekso architektūra ir pastatai
Šį unikalų ansamblį sudaro trys skirtingų laikotarpių ir stilių pastatai:
- Barokinė (Vasarinė) sinagoga: Pastatyta 1795–1803 m. Tai itin vertingas akmenų ir plytų mūro pastatas, išlaikęs savo pirminę struktūrą bei autentiškas išorės formas. Šventovė pasižymi masyvumu – jos sienų storis siekia net 1,5 metro. Viduje yra išlikusi viena svarbiausių sinagogos dalių – aron kadešas (speciali niša, kurioje buvo saugomi Toros ritiniai).
- Eklektinė (Žieminė) sinagoga: Šie šildomi maldos namai buvo suprojektuoti architekto L. Salkovskio ir pastatyti XIX a. viduryje (apie 1857 m.).
- Talmudo mokykla (Rabino namas): Statyta 1857 m. pagal to paties architekto L. Salkovskio projektą ir buvo skirta religinėms studijoms bei bendruomenės reikmėms.
Likimas XX amžiuje ir dabartis
- Kariniai ir sovietiniai nuostoliai: Per Antrąjį pasaulinį karą kompleksas buvo stipriai apgadintas. Nors po karo Vasarinė sinagoga buvo iš dalies rekonstruota, sovietmečiu visi trys pastatai prarado savo pradinę paskirtį ir buvo paversti sandėliais.
- Apleistumas ir sugrąžinimas: Nuo 1981 metų pastatai liko visiškai nebenaudojami ir nyko. Tik XX a. pabaigoje, atgavus nepriklausomybę, šis istorinis kompleksas buvo teisiškai grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei.
Kodėl dvi sinagogos? Tradicinėse Lietuvos žydų bendruomenėse dažnai stovėdavo dvi sinagogos šalia viena kitos – didžioji Vasarinė (nešildoma, naudojama šiltuoju metų laiku ir didžiųjų švenčių metu) ir mažesnė Žieminė (kurią būdavo lengviau apšildyti krosnimis atšiauriomis žiemos dienomis).
Architektūrinis unikalumas: Kalvarijos Vasarinė sinagoga yra viena iš nedaugelio išlikusių monumentaliojo baroko stiliaus sinagogų visame Baltijos regione. Jos architektūra rodo vietinių meistrų gebėjimą suderinti sinagogų architektūros kanonus su tuo metu LDK vyravusiomis baroko tendencijomis.
Kultūrinė reikšmė: Kalvarija XIX a. buvo svarbus prekybos ir pramonės centras prie pašto trakto Peterburgas–Varšuva, o žydų bendruomenė sudarė didžiąją miesto gyventojų dalį. Šis kompleksas yra gyvas liudijimas apie buvusį aktyvų šio regiono kultūrinį ir ekonominį gyvenimą. Šiuo metu kompleksas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir, nors yra avarinės būklės, sulaukia vis didesnio paveldosaugininkų bei turistų dėmesio.
Publikacija parengta remiantis 2019 m. išleista knyga „Kalvarijos kraštas. Kelionių vadovas“ (© Asta Jankeliūnienė, © „Idėja plius“)
Publikacijoje naudojamos Astos Jankeliūnienės, Alvydo Totorio, Ginto Baliulio nuotraukos
