Tam tikrų produktų įvežimas į Lietuvą, ypač iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių, yra draudžiamas ir gali baigtis baudomis. Apie tai yra skelbiama oro uostuose, pasienio punktuose bei oficialiose institucijų svetainėse, tačiau keliautojai neretai vis tiek bando atsigabenti maisto produktų ar augalų.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS patarėja, advokatė Aleksandra Fedotova pabrėžia, kad tokių ribojimų privalu laikytis ne veltui – jais siekiama apsaugoti tiek žmonių, tiek gyvūnų sveikatą.
Ribojimai taikomi visiems
Ne tik fiziniams asmenims, bet ir verslams galioja panašios taisyklės. Norint per Lietuvos sieną pervežti tam tikrus produktus, įmonė privalo turėti atitinkamus saugos sertifikatus.
„Didžiausia kontrolė yra taikoma gyvulinės kilmės produktams – jie yra tiesiogiai susiję su gyvūnų ligomis. Neturint saugą patvirtinančių sertifikatų, tokius produktus į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežti draudžiama, t.y. produktai gali būti sulaikyti pasienyje, grąžinami siuntėjui ar net sunaikinami“, – teigia A. Fedotova.
Tiesa, anot jos, svarbu paminėti, kad kontrolė gali būti sustiprinta ir produktams, vežamiems iš ES valstybių tais atvejais, kai įtariama, kad vienoje iš šalių galėjo įvykti tokių ligų, kaip, pavyzdžiui, paukščių ar kiaulių gripas, protrūkis.
„Vaisių, daržovių ar augalų įvežimas irgi yra stebimas, bet šiuo atveju kontrolės funkcijos tenka Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ir Valstybinei augalininkystės tarnybai (VAT), kurios turi ir savo skyrius pasienyje. VAT atlieka patikras ir rūpinasi, kad į Lietuvą nepatektų kenkėjai ar invaziniai augalai, galintys pakenkti vietinėms ekosistemoms“, – pažymi teisininkė.
Taigi, produktų atgabenimas į Lietuvą tikrai nėra paprastas procesas. Visi kroviniai turi turėti veterinarinius dokumentus ir sertifikatus, patvirtinančius, kad gamintojas trečiojoje šalyje yra reguliariai kontroliuojamas, atliekamos jo patikros. Trečiųjų šalių ūkių priežiūra ir maisto saugos įstatymai neretai gali skirtis nuo europinių standartų, todėl griežta kontrolė padeda užtikrinti, kad į ES, o tuo pačiu ir Lietuvos, rinką patektų tik saugūs produktai.
A. Fedotova teigia, kad net ir turint visus saugos sertifikatus, tai dar negarantuoja, kad krovinys tikrai pateks į Lietuvą. Importuojami gyvūniniai produktai pasienyje yra tikrinami dokumentiškai ir fiziškai, o įtarus riziką (pavyzdžiui, gyvūnų užkrečiamąją ligą, neatitikimus dokumentuose ar kilmės šalyje kilusį protrūkį), gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės. Tokiais atvejais kompetentinga institucija gali sustabdyti krovinį iki laboratorinių tyrimų rezultatų gavimo, po kurių institucija priima sprendimą: praleisti, apgręžti ar nurodyti sunaikinti krovinį.
Susiduriama su maisto klastojimu
Nors ir ES pasitaiko įvairių atvejų, vis dėlto didžiausi apribojimai galioja būtent produktams iš trečiųjų šalių. Nors daugeliu atvejų apribojimai yra tiksliniai, kai kuriais atvejais gali būti įvesta visiška maisto kontrolė. Teisininkė teigia, kad esame turėję atvejų, kai iš Turkijos vežamuose produktuose buvo aptikta normas viršijantis pesticidų kiekis, arba kai iš Egipto buvo bandoma atsivežti neaiškios kilmės galvijų mėsą.
„Tuo tarpu importuojamiems produktams iš tam tikrų trečiųjų šalių, įskaitant Kiniją, praktikoje gali būti skiriamas didesnis kontroliuojančių institucijų dėmesys, nes padidėja maisto klastojimo pavojus. Tokiais atvejais, Tsiekiant sumažinti gamybos kainą, produkto sudėtyje esančios brangesnės medžiagos yra pakeičiamos pigesnėmis ir potencialiai sveikatai pavojingomis. Maisto klastojimu taip pat laikomi klaidinanti ar netiksli ženklinimo informacija bei suklastoti produkto kilmės ar atsekamumo dokumentai“, – teigia A. Fedotova.
Tai – didelė problema, galinti tiesiogiai paveikti žmonių sveikatą. Todėl nors įprastai Lietuvos institucijos netikrina tranzitu vykstančių krovinių, įtarus pažeidimus gali būti atliekama patikra.
„Esame turėję atvejį, kai atlikus gabenamo krovinio laboratorinius tyrimus, buvo nustatyta, kad vežamas produktas pagamintas iš saugomos gyvūnų rūšies, tuo tarpu dokumentuose buvo deklaruojama kitaip. Tokiais atvejais institucijos privalo imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie ne tik apsaugos visuomenę, bet ir užkirs kelią neteisėtai veiklai“, – sako A. Fedotova.
Taikoma atsakomybė
TEGOS advokatė pažymi, kad didžiausia atsakomybė verslui – tai rizika, kad didelis krovinys gali būti grąžintas atgal siuntėjui arba sunaikintas, o tai, žinoma, nuostolis įmonei.
„Jei krovinys yra sustabdomas dar pasienyje atsakingiems asmenims už nustatytus pažeidimus gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir skiriama bauda nuo 150 Eur iki 2 300 Eur. Jei nesaugūs produktai, suklastoti produktai patektų į rinką ir būtų nustatytas pažeidimas, tuomet atsakomybė grėstų pagal LR Maisto įstatymą, ir taikoma bauda gali siekti 14 000 Eur“, – pažymi A. Fedotova.
Žmogui, kuris bando parsivežti neleidžiamų produktų, taip pat gali būti taikoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ir skiriamas įspėjimas arba bauda iki 300 Eur.
