Pasak senųjų 1939 metų šaltinių, „Lietuvos globėjas, karalaitis Šv. Kazimieras gimė 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje. Mirė sulaukęs vos 26 metų amžiaus 1484 metais Gardine. Kūnas buvo atgabentas į Lietuvą ir palaidotas sidabriniame karste, Vilniaus katedros karališkos koplyčios altoriuje.
Vilniuje 1604 m. įvyko iškilmingas Kazimiero paskelbimas šventuoju. Visas miestas paskendo procesijose ir maldose.
Lietuviai apie Šv. Kazimierą sukūrė ne vieną gražų padavimą.
Anot legendos šventasis turi savo asmeninę kariuomenę. Manoma, kad kareivių eilės glūdi giliai po žeme ties Vilniumi ir Kaunu. Tūkstančiai karių sėdi ant savo žirgų su žibančiais skydais ir geležiniais šarvais. Miega amžinu miegu ir laukia, kada bus pakviesti į pagalbą kovoti su Lietuvos priešais.
Teigiama, kad Nepriklausomybės kovose dalyvavę lietuviai 1919 m. Jiezno kautynėse danguje išvydo šventąjį Kazimierą su kalaviju rankose ant žirgo. Tai lėmė pergalę prieš gausesnius bolševikų būrius.
Nemažai yra kalbama ir apie Šv. Kazimiero padarytus stebuklus. Nemažai tokių stebuklų mini ir įvairūs raštai įžymių žmonių surašyti. Stebuklingu laikomas ir Kazimiero palaikų išsilaikymas. Šventojo karstas buvo atidarytas daugiau nei šimtmetis po jo mirties. Kūnas atrodė nepaliestas laiko tėkmės.
Kiti pasakoja apie stebuklingą mirusios Uršulės prisikėlimą dėka jos tėvų maldų į Kazimierą. Dar kiti porina apie aklų maldininkų praregėjimą. 1604 m. minimi stebuklingi skęstančiųjų išsigelbėjimai.
Lietuvoje minimo šventojo garbinimas buvo plačiai paplitęs jau nuo seno. Ne tik bažnyčiose, bet ir paprastų žmonių tarpe. Šv. Kazimiero garbei pavadintos bent kelios katalikų bažnyčios. O Amerikos lietuvių parapijose daugiau nei dešimt.
Ir aukštaičiai, ir žemaičiai šventojo medines skulptūrėles įkomponuoja koplytėlėse. Dievdirbiai Kazimierą vaizduoja karališkuose drabužiuose. Būtinai su aukso karūna ant galvos. Ir žydinčia lelija rankose.
Kazimiero vardu Lietuvos bažnyčiose krikštijama gana daug vaikų. Šventojo diena labai populiari. Kovo 4 dieną švenčiamos vardinės pažymimos kur kas iškilmingiau. Kazimierinės kovo pradžioje – tai ir pavasario sugrįžimas.“
1939 m.
Tomas Sušinskas
