Sūduvos regionas istoriškai pasižymėjo daugiakultūre ir daugiakonfesine bendruomene. Vienas iš ryškiausių šio paveldo ženklų Kalvarijoje – evangelikų liuteronų bažnyčia.
Įsikūrimas ir pirmieji išbandymai
XIX a. pirmojoje pusėje, plėtojantis prekybai bei susisiekimui, Sūduvos miestuose kėlėsi protestantai amatininkai ir pirkliai. 1828 m. Kalvarijos evangelikai liuteronai iš Rusijos imperijos valdžios išsirūpino žemės sklypą šalia strategiskai svarbaus Kauno–Varšuvos plento. Statyboms paremti iš imperatorienės Aleksandros Feodorovnos bendruomenė gavo 1000 lenkų guldenų pašalpą.
Pradinis bendruomenės planas buvo pragmatiškas – sklype stovėjusį medinį sandėlį perstatyti ir pritaikyti bažnyčiai. Šis sumanymas jau buvo beveik įgyvendintas, tačiau darbus netikėtai nutraukė 1830 m. kilęs sukilimas, vietos gyventojų vadintas „Krakosmečiu“. Neramumų metu medinis sandėlis buvo panaudotas tiek sukilėlių, tiek vėliau jų sukilimą malšinusių Rusijos karių reikmėms.
Naujosios šventovės statyba ir plėtra
Sukilimui nuslopus, 1833 m. kunigo Lango pastangomis nukentėjęs sandėlis buvo nugriautas. Kitoje vietoje pradėta statyti visiškai nauja bažnyčia. Statybos darbai buvo sėkmingai baigti, o pastatas iškilmingai iššventintas 1838 m. rugsėjo 25 d..
Augant miesto ir jo apylinkių evangelikų skaičiui, 1890 m. bažnyčios pastatas buvo išplėstas ir padidintas, kad sutalpintų gausėjančią bendruomenę.
Vokiškasis palikimas ir sovietmečio likimas
Didžiąją dalį Kalvarijos evangelikų liuteronų bendruomenės sudarė vokiečių tautybės gyventojai. Dėl šios priežasties vietiniai šią šventovę dažniausiai vadindavo vokišku žodžiu „Kirche“. Šis liaudiškas pavadinimas išliko gyvas žmonių atmintyje bei kalboje iki šių dienų.
Po Antrojo pasaulinio karo šventovės likimas susiklostė tragiškai. Įsigalėjus sovietų režimui ir pasikeitus gyventojų sudėčiai, bažnyčia buvo uždaryta. Laikantis to meto ideologijos, pastatas neteko savo pradinės paskirties ir jame buvo įrengta sporto salė.
Dabartinė būklė
Šiuo metu aktyvios evangelikų liuteronų parapijos Kalvarijoje nebėra. Tačiau pats pastatas išlaikė savo istorinę bei architektūrinę vertę – 1992 m. Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčios pastatas buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra saugomas valstybės.
Publikacija parengta remiantis 2019 m. išleista knyga „Kalvarijos kraštas. Kelionių vadovas“ (© Asta Jankeliūnienė, © „Idėja plius“)
Publikacijoje naudojamos Astos Jankeliūnienės, Alvydo Totorio, Ginto Baliulio nuotraukos
