Cinkas – nepaprastai svarbus mikroelementas, užtikrinantis organizmo ląstelių funkcionalumą ir imuninės sistemos veiklą. Dėl priešuždegiminių ir gijimą skatinančių savybių cinkas yra vertinamas ne tik norint apsisaugoti nuo infekcijų ar greičiau pasveikti susirgus, bet ir susiduriant su plaukų bei odos problemomis.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė įvardija, kad nors cinko organizmui daug nereikia, dažnas žmogus, ypač vyresniame amžiuje, vis tiek susiduria su šio mikroelemento trūkumu.
Naudą jaučia visas organizmas
Vaistininkė I. Sauserytė sako, kad cinkas yra daugiau nei 200 mūsų organizme esančių fermentų sudėtinė dalis, lemianti jų funkcionalumą ir užtikrinanti ląstelių gyvybines funkcijas bei jų atsinaujinimą. Cinkas taip pat užtikrina efektyvią baltymų biosintezę.
„Iki 98 proc. nagų, plaukų ir odos sudėties sudaro baltymai, todėl cinkas padeda išlaikyti odą lygią, stangrią ir švytinčią, stiprina nagus bei plaukus. Šis mikroelementas taip pat veikia kaip antioksidantas: reguliuoja raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir užtikrina stabilią imuninės sistemos veiklą. Cinkas atsakingas ir už tinkamą jauno žmogaus augimą, sveikos nervų sistemos vystymąsi, tvirtą kaulų ir raumenų struktūrą, kolageninių audinių ir skeleto formavimąsi“, – pasakoja vaistininkė.
Tyrimai rodo, kad tinkamas cinko kiekis organizme gali padėti palaikyti normalią moteriškų ir vyriškų hormonų veiklą, prisidėti prie akies tinklainės regeneracijos sulėtinimo, gerinti regos, uoslės, skonio funkcijas. Negana to, cinkas atlieka svarbų vaidmenį reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia limfinę sistemą ir kepenų funkciją, dėl to iš organizmo efektyviau pasišalina toksinai.
Cinko trūkumas – dažna problema
Vaistininkė pasakoja, kad trūkstant cinko, veido ir kūno oda gali išsausėti, tapti blyški, neelastinga, neretai pasireiškia ir įvairūs bėrimai ar aknė. Negana to, gali imti slinkti plaukai, trupėti ar skilinėti nagai, ant jų taip pat gali atsirasti baltos dėmelės. Cinko trūkumą neretai išduoda ir kiti negalavimai: pablogėjusi atmintis ir rega, jaučiamas didesnis nei įprasta nuovargis, silpnumas, viduriavimas, suprastėję uoslės ir skonio pojūčiai, atsiradęs blogas burnos kvapas, lėtesnis net smulkių žaizdelių gijimas, dažnesnės infekcinės ligos.
Ilgalaikis cinko trūkumas padidina riziką susirgti depresija, epilepsija, šizofrenija, mažakraujyste. Šio mikroelemento trūkumas taip pat siejamas su vyrų ir moterų nevaisingumo problemomis, metabolinėmis ligomis.
„Dažniausiai su šio mikroelemento trūkumu susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantys lėtinėmis inkstų ar imuninės sistemos ligomis, dažnai vartojantys alkoholį, rūkantys, sergantys valgymo sutrikimais ar besilaikantys specialios dietos. Pavyzdžiui, pastebima, kad cinko dažniau trūksta veganams ar vegetarams, krūtimi kūdikį maitinančioms moterims“, – sako vaistininkė.
Kaip papildyti cinko atsargas?
„Camelia“ vaistininkė I. Sauserytė pabrėžia, kad žmogaus organizmas cinko negamina, todėl jo atsargas galime papildyti tik dviem būdais: papildydami mitybos racioną ir vartodami maisto papildus. Rekomenduojama cinko paros dozė, kurią reikėtų gauti su maistu ir cinko preparatais, yra 11 mg vyrams ir 8 mg moterims. Besilaukiančioms ir sergantiems infekcinėmis ligomis, reikėtų per dieną gauti didesnę paros dozę – 12 mg, o vaikams – nuo 2 iki 11 mg.
„Norėdami gauti dalį reikalingos cinko paros dozės, turime vartoti juo praturtintus maisto produktus, tokius kaip jūros gėrybės, jautiena, aviena, vištiena, lašiša, sardinė, ankštiniai ir pilno grūdo produktai, moliūgai, grybai, juodasis šokoladas. Jei šių produktų kasdienėje mityboje pritrūksta, vaistinėse yra platus cinko maisto papildų pasirinkimas: nuo kapsulių, iki čiulpiamų pastilių, guminukų ar skystos formos. Tiesa, sklandesniam cinko pasisavinimui organizme gali padėti kalcis, magnis, vitaminas B6, taip pat vitaminai A ar E.
Labai svarbu nepamiršti, kad prieš nusprendžiant vartoti cinko ar bet kokius kitus maisto papildus, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku, taip pat informuoti juos apie esamas lėtines ligas bei būkles, turimus žalingus įpročius. Taip bus ne tik paskirta tikslingiausia cinko paros dozė, bet ir išvengta galimų šalutinių reiškinių ar sąveikų su kitais vartojamais preparatais“, – sako I. Sauserytė.
Svarbu nepersistengti
Vaistininkė primena, kad cinko preparatus, kaip ir kitų trūkstamų mikroelementų, reikėtų vartoti kursais. Rekomenduojamas cinko vartojimo kursas yra 2–3 mėnesiai, neviršijant nustatytos paros dozės. Šiam laikotarpiui praėjus, reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti, ar cinko koncentracija yra pakankama.
„Jeigu vartosite cinką ilgiau nei tris mėnesius arba itin didelėmis dozėmis, gresia perdozavimo rizika. O pastaroji gali būti dar nemalonesnė nei cinko trūkumas. Dėl šios priežasties gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai, nuovargis“, – sako I. Sauserytė.
Vaistininkė priduria, kad cinko preparatų negalima vartoti kartu su geležimi, variu, fosforu: šių mikroelementų sąveika gali sukelti pykinimą, galvos svaigimą, nemalonų skonį burnoje ir pabloginti cinko įsisavinimą.
