Nors pirmąją 2023 m. savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo kilstelėjusi 64 proc., palyginti su paskutine 2022 m. savaite, o daugelyje kitų Europos valstybių augimas buvo ir dar didesnis, dėl tokių momentinių kainų šuolių kaip šis pagrindo nerimauti nėra – ateities prognozės rodo, kad kol kas išlaikysime 2022 m. pabaigoje įsivyravusias palankias tendencijas energijos išteklių rinkose. Jei neištiks jokių netikėtumų, šios tendencijos netgi leidžia daryti atsargią prielaidą, jog greitu metu tiek elektros, tiek dujų vartotojai gali tikėtis kainų mažėjimo.
Kas suteikia pagrindo tokioms optimistinėms prognozėms, apie kurias dar prieš kelis mėnesius net nedrįsome pasvajoti?
Vertėtų pradėti nuo to, jog elektros ir dujų, kaip ir daugelio kitų prekių bei paslaugų, kainą lemia dviejų svarbiausių polių – pasiūlos ir paklausos – santykis. Jau kelias savaites, išskyrus 2023 m. pradžioje užfiksuotą spartų elektros vartojimo augimą, šis balansas svyra į pasiūlos pusę.
Tai lemia kelios priežastys. Pirma, gruodis ir sausio pradžia, išskyrus kelias dienas, visoje Europoje ir Lietuvoje pasižymėjo pakankamai šiltais orais, o gruodžio 31 d. Kybartuose netgi užfiksuotas šios paros rekordas Lietuvoje, kai termometro stulpelis pasiekė 10,7 °C. Todėl šildymui gruodžio mėnesį visoje Europoje suvartota mažiau dujų, nei buvo prognozuota.
Daugelis mūsų tai jau pajutome gavę sąskaitas už šildymą – nors dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje kilusi energetinių išteklių kainų krizė šias sąskaitas turėjo gerokai išpūsti, to neatsitiko. Maža to, pavyzdžiui, Vilniuje sausį centralizuotai tiekiama šiluma kainuos dar mažiau – kilovatvalandės kaina bus 7 proc. mažesnė nei gruodį.
Europoje gruodį atšilę orai prisidėjo prie to, kad dujų saugyklos mūsų žemyne ir toliau lieka užpildytos daugiau nei 80 procentų. O mažesnis dujų suvartojimas reiškia ne tik mažesnes jų kainas – dujos kaip žaliava yra ir viena elektros kainos dedamųjų.
Žinoma, elektros rinkoje veikia kur kas daugiau kainą formuojančių veiksnių nei tik dujų kaina. Tačiau ir šie veiksniai pastarosiomis savaitėmis elektros kainą tempė žemyn.
Dėl šiltų orų ir gausių kritulių vandens lygis upėse padidėjo iki žiemos periodui nebūdingų aukštumų, tai lėmė gerokai išaugusias elektros gamybos apimtis hidroelektrinėse. Kaimyninėje Latvijoje veikiančios hidroelektrinės pastaruoju metu veikia tokiu pajėgumu, koks įprastai būna tik ankstyvo pavasario periodu.
Palankūs orai gruodį bei sausio pradžioje nulėmė ir bemaž trečdaliu išaugusias gamybos apimtis vėjo elektrinėse.
Dėl visų šių priežasčių išaugusi pasiūla žaibiškai veikia didmenines elektros kainas biržoje. Paskutinę praėjusių metų naktį trumpam laikui netgi užfiksuotos minusinės kainos.
Tačiau bene aktualiausias klausimas – kada palankias tendencijas, jei jos rinkose tęsis ir toliau, savo kišenėmis pajus Lietuvos vartotojai?
Žinoma, kol kas galutinė daugelio gyventojų mokama elektros kaina lieka stabili – 28 centai už kilovatvalandę, kadangi likusi 56,5 cento neviršijančios kainos dalis pirmąjį pusmetį yra kompensuojama valstybės lėšomis.
Tačiau jei neskaičiuotume valstybės laikinai kompensuojamos kainos dalies, kainos pokyčiai vyksta jau dabar. Ir jais pasinaudoti gali kiekvienas iš daugiau nei 500 tūkst. vartotojų, iki šiol dar nepasirinkusių nepriklausomo elektros tiekėjo.
56,5 cento už kilovatvalandę – tokia yra visuomeninio tiekimo kaina pirmajam 2023 m. pusmečiui klientams, besinaudojantiems standartiniu vienos laiko zonos planu.
Tuo tarpu nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomos kainos jau šiuo metu yra gerokai mažesnės. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, gruodžio 27 d. nepriklausomi tiekėjai siūlė 36 mėn. standartinį planą su 38–42 centų fiksuota kaina, o pastarosiomis savaitėmis kainos toliau mažėjo, net iki 33–35 centų.
Šis kainų skirtumas – puiki galimybė visuomeninio tiekimo klientams pasinaudoti susiklosčiusia situacija rinkoje jau dabar. Ypač įvertinus tai, kad valstybės taikomas dalinis elektros kainų kompensavimas turbūt nesitęs amžinai, o tas kompensacijos dydis, kuris galioja dabar, aktualus tik 6 mėnesius.
Tuo pačiu tai galimybė peržiūrėti savo planus ir tiems nepriklausomų tiekėjų vartotojams, kurie sutartis sudarė praėjusių metų vasarą ar rudenį, kai rinkoje vyravo kur kas aukštesnės kainos. Jei vartotojas permoka, tuomet metas kažką keisti – savo tarifą arba tiekėją.
Klientas turi teisę nutraukti brangią sutartį, apie tai joje nustatytais terminais informavęs tiekėją, ir pasinaudoti kito tiekėjo siūloma mažesne fiksuota kaina. Planų pasirinkimas šiuo metu tikrai nemažas, tiek norintiems „prisirišti“ kainas ilgesniam, tiek trumpesniam laikui.
Ar galime sulaukti situacijos, kai nepriklausomi tiekėjai pasiūlys elektros kainą, kuri bus mažesnė už visuomeninio tiekimo kainą, mokamą po valstybės taikomos kompensacijos – t. y. mažesnę nei 28 centai? Kol kas dar per drąsu tai prognozuoti, tačiau jei situacija rinkose ir toliau klostysis palankiai, t. y. balansas tarp gamybos ir vartojimo dar labiau pakryps į pasiūlos pusę, tokio varianto atmesti tikrai negalime.
O kol kas kantrybės. Ir pozityvių rinkos vėjų, kurie 2022 m. pabaigoje ir šių metų pradžioje gan netikėtai pasisuko vartotojams palankia kryptimi.
