Sprendimams miškų ūkyje nei konsultantas Darius Gudelis, nei premjeras Saulius Skvernelis poveikio nedaro, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Jis taip pat nurodė, kad neturi įrodymų dėl anksčiau sektoriui esą padarytos 1 mlrd. eurų žalos.
K. Mažeika ketvirtadienį Seimo posėdyje atsakė į dešimties Seimo narių raštu pateiktus klausimus apie situaciją miškų sektoriuje.
Seimo nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Monika Navickienė, Paulius Saudargas, Irena Haase, Antanas Matulas, Algimantas Salamakinas, Ričardas Juška , Edmundas Pupinis, Kazys Starkevičius ir Algis Strelčiūnas teigė matantys įsivyravusį chaosą, galimą neskaidrumą, stambaus verslo interesų protegavimą, iškeliant juos virš valstybės ir visuomenės interesų.
Dėl stambaus verslo protegavimo
„15min tyrimas atskleidė, kad praėjusių metų vasarą priimtas Vyriausybės sprendimas dėl valstybinių miškų kirtimo kvotos padidinimo, kuris sukėlė didelį visuomenės pasipiktinimą, ypač palankus stambioms medienos įmonėms, tarp jų ir koncernui „Vakarų medienos grupė“, kurios galima lobistinė įtaka premjerui Sauliui Skverneliui žurnalistų siejama su Dariaus Gudelio asmeniu. Visuomenei tapo žinoma, kad šį sprendimą Vyriausybė priėmė prieštaraujant Aplinkos ministerijai. Ar Jūs, būdamas Aplinkos ministru, imsitės iniciatyvos taisyti šią klaidą ir teiksite teisės akto pakeitimą Vyriausybei?“ – klausė jie.
K. Mažeika sakė, kad tai nėra klaida ar verslo protegavimas.
„Tai aiškus siekis racionaliau naudoti ūkiniuose miškuose sukauptus medienos išteklius ir tokiu būdu iš valstybinių miškų duoti didesnę socialinę ir ekonominę naudą Lietuvai ir jos biudžetui“, – sakė jis.
Ministras nurodė, kad Vyriausybės patvirtinta kirtimų norma yra 5 metams, o jos kasmetinis detalizavimas tvirtinamas ministro įsakymu.
„Tai reiškia, kad aplinkos ministras gali patvirtinti šiek tiek mažesnę arba šiek tiek didesnę kirtimų normą. Svarbu, kad bendra penkmečio norma nebūtų viršyta“, – sakė K. Mažeika.
Dėl kainos sumažinimo
Seimo nariai dar pastebėjo, kad birželio 19 dieną Vyriausybės sprendimas dirbtinai sumažinti valstybinių miškų medienos kainą 20 proc. priimtas K. Mažeikai jau esant ministru ir, atrodo, kad jis naudingas taip pat tik stambiam medienos pramonės verslui bei atneš nuostolių valstybės biudžetui, ką patvirtino Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas, nusprendęs trauktis iš pareigų.
„Kodėl priimant teisės aktą nebuvo atsižvelgta į Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės Teisės grupės ir VMU pastabas, o su Konkurencijos taryba šis sprendimas nebuvo derintas? Kokiu pagrindu buvo nuspręsta neatsižvelgti į atsakingųjų institucijų pastabas?
Kodėl rengiant taisykles buvo atsižvelgta tik į didžiųjų medienos perdirbėjų interesus, perteikiamus Medienos perdirbėjų asociacijos? Kodėl Vyriausybė nutarė valstybės įmonės VMU pajamų sąskaita subsidijuoti privatų stambų verslą? Ar šiam sprendimui darė poveikį, kaip rašo 15min, viešųjų ryšių specialistas ir premjero konsultantas D. Gudelis, kuris teikia paslaugas „Vakarų medienos grupei“?
Kodėl, kaip aplinkos ministras, nesiėmėte iniciatyvos stabdyti sprendimo projektą ir jį koreguoti pagal institucijų pastabas? Ar ketinate imtis iniciatyvos atšaukti sprendimą? Ar jūsų sprendimams (ar neveikimui) šioje srityje nedaro poveikio stambi medienos perdirbimo įmonė „Juodeliai“? Ar kokia nors forma buvote gavęs šios įmonės ar jos akcininkų paramą per Marijampolės mero rinkimus, kuriuose dalyvavote?“ – teiravosi Seimo opozicijos atstovai.
K. Mažeika sakė, kad Vyriausybės nutarimu sumažinama tik aukciono ilgalaikėms ir pusmetinėms sutartims sudaryti sutartinė medienos kaina.
„Kas jokiu būdu nereiškia, jog Vyriausybė sumažino medienos kainas. Galutinę medienos kainą, kaip ir anksčiau, nustato rinka ir besivaržantys aukciono dalyviai“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad jokių privilegijų medienos perdirbėjams nenustatyta, o konkuruojančių pirkėjų ratas išlieka didelis – apie 400 įmonių.
„Netiesa, kad nebuvo atsižvelgta į institucijų pastabas. Galiu tik akcentuoti, kad į didžiąją dalį pastabų atsižvelgta, o sprendimas laikinai, vienam pusmečiui, sumažinti pradinę medienos kainą 20 proc. buvo įvertinus situaciją medienos rinkoje, kuomet kainos dar iki pakeitimų yra nukritusios 30 ir daugiau proc.“, – sakė jis.
„Poveikio nedarė ir nedaro nei ponas Gudelis, nei ponas premjeras. Taip pat, nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nei aš nei vienuose rinkimuose negavau jokios paramos. Nesikreipiau nei į „Juodelius“, nei į „Ikea“, nei į kitas mano apygardoje esančias įmones dėl paramos“, – sakė K. Mažeika.
Dėl mokesčio už miškus
Seimo nariai priminė, kad Aplinkos ministerija parengė Miškų įstatymo pataisą, kuria ketinama apmokestinti kiekvieną savininką 5 proc. mokesčiu nuo turimo 1 hektaro miško ploto. Teigiama, kad dėl šio mokesčio visuomenei kyla daug neatsakytų klausimų ir nėra atlikta jokios analizės.
„Kodėl Aplinkos ministerija nori versti žmones iškirsti turimus miškus? Ar čia vėl nėra stambiųjų medienos perdirbėjų interesų išraiška? Ar nesiekiama su ta mokesčio iniciatyva dirbtinai paskatinti privačių miškų savininkus parduoti mišką ir dar gana žema kaina, nes staiga išaugus pasiūlai, medienos supirkimo kainos neabejotinai kristų?
Pagal kokius kriterijus bus apskaičiuotas 5 proc. mokestis, ir kuo pagrįstas būtent tokio dydžio mokestis? Ar yra įvertinta, kokį poveikį finansinei žmonių situacijai, socialinei atskirčiai turės mokesčio įvedimas? Kas bus su skolininkais, ar dėl pradelstų mokėjimų jiems bus konfiskuojamas miškas? Kokio dydžio suma tikitės papildyti valstybės biudžetą įvedus šį mokestį? Ar šiuo mokesčiu tikimasi sumažinti valstybės nuostolius dėl valstybinių miškų kainos sumažinimo?“ – klausiama ministro.
K. Mažeika teigė, kad nėra siūloma įvesti naujo mokesčio.
„Siūloma pakeisti dabartinį 5 proc. mokestį nuo realiai gautų pajamų už medieną. Tokie pakeitimai leistų surinkti panašaus dydžio pajamas, kaip ir šiuo metu galiojantis mokestis, kur lėšos naudojamos bendroms miškų ūkio reikmėms finansuoti, tačiau prasiplėstų mokesčių mokėtojų ratas, leistų sumažinti mokestinę naštą tinkamai miškus naudojantiems savininkams“, – sakė jis.
Dėl klimato kaitos
Parlamentarai dar pastebėjo, jog pagal darnaus vystymosi strategiją, priimant sprendimus turi būti vadovaujamasi ne tik ekonominiais interesais, bet ir aplinkosaugos bei viešuoju interesu, t.y. priimant sprendimus turi būti pabrėžiama aplinkosauginė ir visuomeninė nauda, o ne tik nauda privačiam verslui, kuri atneš nuostolį valstybei.
„Pastarieji Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos sprendimai rodo, kad valstybiniais miškais ir valstybės biudžeto pajamų neteikimais subsidijuojate tam tikrą verslo šaką, siekiate skatinti ūkinę veiklą tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Kokių veiksmų ketinate imtis, kad būtų įgyvendinamas viešasis interesas ir miškai, kaip gamtos išteklis, svarbus aplinkos kokybei, būtų išsaugomi ateities kartoms?“, – klausė Seimo nariai.
K. Mažeika kalbėjo, jog visi pakeitimai atitinka darnaus miškų ūkio principus.
„Visuomet vertinami aplinkosauginės ir visuomenės naudos kontekste, nustatant tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų kokybiškų miškų išsaugojimą ateities kartoms“, – sakė ministras.
Dėl būstinės
Ministro taip pat buvo prašoma pagrįsti sprendimą centrinę VMU būstinę perkelti į jo rinkiminę apygardą Kazlų Rūdoje, iš kurios susisiekimas su sostine yra komplikuotas, ir kur įmonės įkūrimui reikės statyti 1,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas, kurios gali kainuoti 2 mln. eurų.
„Ar ne per didelė valstybei prabanga mokėti už vieno Seimo nario, nors ir ministro, išrinkimą? Ar jums žinoma, kad dėl šio jūsų sprendimo VMU gali prarasti daugybę kvalifikuotų darbuotojų, kurie nesutiks iš Vilniaus kraustytis ar kasdien važinėti milžinišką atstumą į Kazlų Rūdą? Ar nemanote, kad tokiu būdu sumaišėte viešuosius interesus (efektyvią VMU veiklą) su savo privačiu interesu (VMU efektyvumo sąskaita įsiteikti rinkimų apygardos, kurioje buvote išrinktas, rinkėjams)?“ – klausė Seimo nariai.
K. Mažeika sakė, kad VMU per mėnesį moka beveik 23 tūkst. eurų nuomos mokestį. „Regione panašaus dydžio patalpas būtų galima įsigyti už 3 mėnesių nuomos mokestį.
Kolegos, kiekvieno iš jūsų apygardoje būtų galima surasti ne vienas tokias patalpas. Kodėl pasiūlyta Kazlų Rūda? Todėl, kad tai yra viena iš šiandien svarstomų alternatyvų. Atlikus ekonominę analizę, artimiausiu metu bus priimti sprendimai“, – sakė jis.
Dėl žalos
Klausimuose ministrui dar rašoma, jog dabartinio VMU vadovo Mariaus Pulkauniko teigimu, miškų sektoriui padaryta žala dėl anksčiau buvusio neefektyvaus ir neskaidraus valdymo per 30 metų galėjo siekti net milijardą eurų.
„Ar jūs matote kažkokių galimybių išaiškinti tokių nuostolių kaltininkus ir ar bandysite išieškoti nurodytą žalą taip, kaip susisiekimo ministras Rokas Masiulis elgėsi nustatęs nesąžiningą kelininkų veiką, atliekant nekokybiškus darbus?“ – klausiama K. Mažeikos.
Jis teigė, kad tam tikra neskaidri veikla buvusiose miškų urėdijose, įskaitant susijusia su viešaisiais pirkimais, medienos apskaita ir jos prekyba, buvo viena iš priežasčių, lėmusių sprendimą pradėti pertvarką.
„Konkretus įvardijamas skaičius 1 mlrd. eurų Aplinkos ministerijai nėra žinomas. Kaip suprantame, faktų ir įrodymų tokiam skaičiui įrodyti neturi jokios institucijos Lietuvoje, taip pat ir šį skaičių įvardijęs VMU vadovas M. Pulkaunikas“, – sakė ministras.
K. Mažeika nurodė, kad dėl galimai neteisėtos atskirų epizodų, kurių po pertvarkos nustatyta kelios dešimtys visais atvejais kreiptasi ir nuolat kreipiamasi į teisėsaugos institucijas.
Dėl medžių kirtimo
Dar ministro pasiteirauta dėl viešųjų želdynų ir medžių kirtimo miestuose. „Ar jūsų nuomone yra pakankamas teisinis šios srities reguliavimas, užtikrinant tvarų miestų vystymąsi? Kodėl iki šiol nėra pateiktas Želdynų įstatymo naujos redakcijos projektas, nors stebime daugybinius neracionalius ir nepagrįsto medžių kirtimo miestuose atvejus?“, – klausiama jo.
K. Mažeika sakė, kad įstatymo pakeitimas Seimą turėtų pasiekti rudens sesijoje.
Dėl vandens Kaune
Galiausiai aplinkos ministro paklausta dėl geriamo vandens trūkumo Kaune ir mažinamų vandenviečių teritorijų.
„Paaiškinkite kaip ministerija įgyvendina įstatymuose numatytą įpareigojimą koordinuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo pareigą, ar ministerija yra atlikusi geriamojo vandens tiekimo ekstremalios kaitros sąlygomis pajėgų vertinimą ir numačiusi konkrečius sprendimus, ar kitos įgyvendinančios institucijos ir savivaldybės nėra paliktos savieigai ir pavienėms nekoordinuotoms iniciatyvoms?
Kokie sprendimai planuojami siekiant padidinti rezervines miestų ir gyvenviečių geriamojo vandens tiekimo galias? Kaip pakomentuotumėte situaciją, kai Kauno miesto savivaldybės administracija visuomenei pateikė informaciją, jog mažinti vandenviečių apsaugos zonas jiems rekomendavo jums pavaldi Lietuvos geologijos tarnyba? Ar ši Kauno savivaldybės pateikta informacija atitinka tikrovę?“ – klausė opozicijos atstovai.
K. Mažeika į šiuos klausimus neatsakė.
