Siekiant VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose efektyviau užkardyti nusikalstamas veikas bei nusižengimus, susijusius su savavališkais miško kirtimais ir neteisėtai iškirstos medienos gabenimu, taip pat siekiant sustiprinti gaminamos bei sandėliuojamos žaliavinės medienos apsaugą nuo galimų vagysčių, kylančių dėl energetinių žaliavų brangimo, sustiprinta miško apauga.
Tuo tikslu organizuojamos prevencinės priemonės – visuomenės informavimas, švietimas, reidai, skirti miško pažaidų užkardinimui.
Organizuojant reidus, skirtus medienos vagysčių ir kitoms miško pažaidoms užkardinti, pasitelkiama ir kitų institucijų pagalba. Organizuojami bendri valstybinių miškų apsaugos, policijos ir aplinkosaugos pareigūnų reidai, kurie vyksta nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ir truks iki 2023 m. vasario 28 d. Šalies miškuose numatoma kas mėnesį organizuoti mažiausiai po 100 reidų, kurie vyks tiek darbo metu, tiek po ir prieš darbą bei poilsio ir švenčių dienomis.
„Žaliavinės medienos sandėlių ir miškų apsaugai pasitelkiamos techninės priemonės, vaizdo stebėjimo kameros, galinčios realiu laiku perduoti vaizdą apie miške vykstančią veiklą, bepiločiai orlaiviai, leidžiantys operatyviai įvertinti situaciją dideliuose miško masyvuose ir kitos priemonės“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Administracinių nusižengimų kodekse nuobaudos svyruoja priklausomai nuo pasisavinto – iškirsto medienos kiekio. Pavyzdžiui, iškirtus iki 10 m³ medienos, užtraukia baudą nuo 60 iki 300 Eur. Kai iškertama daugiau kaip 10 ktm medienos, bauda – nuo 560 iki 1200 Eur. Jei pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda – 250 – 1500 Eur ir atitinkamai 1400 – 2400 Eur. Kiekvienu iš šių atvejų, jei medieną spėta pasisavinti, teks padengti ir žalą įmonei – VĮ Valstybinių miškų urėdijai. Taip pat, įvykdžius savavališką kirtimą, administracinių nusižengimų kodekse nurodyta, kad gali būti skiriamas nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Sumokėjus baudą ir žalą įmonei taip pat tenka padengti ir padarytą žalą aplinkai. Nuo 2021 m. liepos 1 d. žalą aplinkai išieško Aplinkos apsaugos departamentas. Priklausomai nuo medyno amžiaus, miškų grupės, iškirstos medienos kiekio, už vieną medį žala aplinkai gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.
Valstybiniuose miškuose išskirta daugybė saugomų teritorijų, kuriuose ūkinė veikla nevykdoma: tai buveinių apsaugai svarbios teritorijos, jose visi sausuoliai ir krituoliai paliekami natūraliai suirti. Miško lankytojai gali pagalvoti, kad miškininkai tokių plotų netvarko ir pakelėse išvirtusius medžius „padeda“ sutvarkyti savarankiškai, tačiau privalu žinoti, jog pasisavinus kad ir nudžiūvusį medį, tenka padengti ir žalą aplinkai.
Valstybinių miškų urėdija, prižiūrėdama patikėjimo teise valdomą valstybės turtą – valstybinius miškus – saugo juos nuo nelegalios veiklos. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas, išvirtusių ir/ar nudžiūvusių medžių pasisavinimas yra administracinis nusižengimas, pažeidėjams yra skiriamos baudos, įrankių konfiskavimas ir kitos teisinės pasekmės įstatymų numatyta tvarka.
Pamačius miške pažeidėją, reikia stengtis užfiksuoti (nufotografuoti, nufilmuoti) įsidėmėti kuo daugiau detalių, pažeidėjo aprangą, transporto priemonės valstybinius numerius, spalvą bei kitas detales ir pranešti telefonu 112.
