Vasarą daug laiko leidžiame gamtoje, keliaujame ir, žinoma, fotografuojame mus sužavėjusius objektus, peizažus ir žmones, o šiomis nuotraukomis dosniai dalijamės socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu fotografai pastebi, kad toli gražu ne visos į socialinius tinklus keliamos nuotraukos vertos patiktukų, nes yra arba netinkamai nufotografuotos, arba sugadintos be saiko jas redaguojant.
Pasak spaudos fotografo Liudo Masio, turinčio ne vienerių metų patirtį fotografuojant nuotraukas žurnalams, naujienų portalams ir asmeninėms šventėms, greičiausiai daug kam pažįstama situacija, kai plika akimi matomas vaizdas atrodo tobulas, o jį nufotografavus nuotrauka išeina nei šiokia, nei tokia. „Norint nufotografuoti gražų vaizdą taip, kad jis ir nuotraukoje išliktų gražus, reikia žinoti keletą elementarių taisyklių ir jas prisiminti susiruošus nuspausti fotografavimo mygtuką fotoaparate ar išmaniajame telefone. O vėliau – nepersistengti nuotraukas redaguojant tiek, kad galiausiai į jas nebeįmanoma žiūrėti“, – sako fotografas.
Kad fotografuojant išmaniaisiais telefonais pasitaiko nesėkmingų kadrų, kuriuos bandoma pagerinti redaguojant, sako ir nemokamus mokymus apie skaitmeninių nuotraukų redagavimą tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems organizuojančio projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Viktorija Žilinskaitė. „Per mokymus daugiausiai kalbame apie nuotraukų redagavimą, tačiau visada pradedame nuo pagrindinių fotografavimo taisyklių. Vieniems pakanka prisiminti ir pasikartoti, o kitiems – įsisavinti techninius įrenginio ir fotografavimo principus. Dažniausia mokymų dalyvių minima bėda – išsiliejusios nuotraukos, kurios yra nesufokusuoto kadro ar sujudinto įrenginio rezultatas. O kalbant apie redagavimo klaidas, tai žvilgsnis visada nemaloniai kliūna už nenatūraliai pajaunintų ar palieknintų žmonių nuotraukų“, – teigia lektorė.
L. Masys pateikia pagrindines taisykles tiek naujokams, tiek jau įgudusiems, kaip padaryti tobulą nuotrauką.
- Laikykitės nuotraukų kompozicijos taisyklių
Fotografuojant peizažus L. Masys pataria laikytis „dviejų trečdalių“ taisyklės. Tai reiškia, kad kadras negali būti padalintas lygiai per pusę, o turi būti, pavyzdžiui, du trečdaliai dangaus ir vienas žemės.
Kita populiari taisyklė susijusi su tinkama pagrindinio objekto, kurį fotografuojate, vieta kadre. Įsivaizduokite, kad jūsų fotoaparato ar išmaniojo telefono ekraną į lygius stačiakampius dalija dvi vertikalios ir dvi horizontalios linijos. Fotografuojamas objektas turėtų būti ne kadro viduryje, o kuriame nors šone ten, kur susikerta šios linijos. Daugelis išmaniųjų telefonų ir skaitmeninių fotoaparatų leidžia nustatyti šiuos parametrus, pasirinkus kameros tinklelio įjungimo funkciją.
L. Masys išvardija dar kelias smulkmenas, kurios gali nuotrauką arba patobulinti, arba sugadinti. „Horizonto linija negali būti kreiva, nes žmogus ar kitas objektas bus įtartinai pakrypęs. Taip pat patarčiau fotografuoti iš tokios vietos, kad matytųsi keli planai, sukuriantys gylį, dėl ko nuotrauka neatrodo plokščia: pavyzdžiui, jei pirmame plane auga medis, tai antrame galėtų būti upė, o tolimiausiame – miškas“, – pataria fotografas.
2. Atkreipkite dėmesį į apšvietimą
Profesionalūs fotografai fotografavimui lauke dažniausiai nesirenka vidurdienio, nes tuo metu šviesa pernelyg ryški. Kad nuotraukoje atsiskleistų šiltos ir akiai malonios spalvos, L. Masys pataria geriausia fotografuoti ryte arba vakarop, prieš saulei leidžiantis. „Jei vis dėlto tenka tai daryti vidurdienį, nes gražioje vietoje atsidūrėte būtent tuo metu, stenkitės, kad saulės šviesa kristų jums iš šono“, – pabrėžia fotografas.
Jis primygtinai rekomenduoja jokiu būdu nefotografuoti žmonių prieš saulę, nes jų akys ašaros, žmonės bus susiraukę, prisimerkę, bruožai „išplaukę“, spalvos netikros, o visas kadras, pasak fotografo, – niekam tikęs. Netinka portretams ir kitas kraštutinumas – gilus ir tamsus šešėlis. „Nuotrauka nebus ryški, nebent naudosite blykstę, tačiau ir jos efektas gali būti ne toks, kokio tikėjotės. Todėl geriausia pasirinkti ne per ryškiai apšviestą ir ne per tamsią vietą“, – sako L. Masys.
3. „Nenukapokite“ žmonių galūnių
Kiekvienas tikrai esame matę nuotraukų, kuriose „nukirstos“ žmonių pėdos ar pakaušiai, gyvūnų uodegos, bažnyčių bokštų smailės ir panašiai. Kad taip nenutiktų, reikia pasitraukti bent žingsniu toliau nuo fotografuojamo objekto ir prieš fotografuojant įsitikinti, kad jis tikrai visas tilpo į kadrą. Jei žmones fotografuojate stambesniu planu, „nenupjaukite“ jų per alkūnes, riešus ar kelius.
Pasak L. Masio, dar labai svarbi smulkmena, į kurią dažnai neatsižvelgiama, yra ta, kad žmogui fotografuojantis gamtoje horizonto linija jokiu būdu negali kirsti jo galvos ar kaklo.
4. Atraskite tinkamiausią fotografavimo kampą
Ar jums pažįstama situacija, kad fotografuojate žydintį krūmą, o nuotraukoje kažkokiu būdu atsiranda ir greta buvusi šiukšlių dėžė, kelio ženklas ir panašiai? Arba nuotraukoje yra be proto daug detalių ir smulkių objektų ir tampa nebeaišku, ką norėta parodyti? Taip nutinka, nes fotografuojant nepasirenkate tinkamo kampo. Pasak L. Masio, tą padaryti pavyks ne visada, nes kai kurie objektai, pavyzdžiui, bėgančios stirnos, gali geranoriškai nelaukti, kol išsirinksite geriausią rakursą, tačiau esant galimybei netingėkite to padaryti. Per objektyvą stebėkite, kas į jį pakliūva, pasisukite, paėjėkite į šoną, kol vaizdas jus tenkins.
Rezultatą gali pagerinti ir fotografavimas iš kitokio nei akių lygio, nes dažniausiai mes fotografuojame stovėdami. Tačiau kartais kadras gali atsiskleisti visai kitaip, jei pritūpsite ar pasistiebsite. Tai ypač pasakytina apie žemiau nei akių lygis esančių objektų, pavyzdžiui, vaikų ar naminių augintinių, fotografavimą.
5. Nepersistenkite nuotraukas redaguodami
Klaidinga manyti, kad bet kokią nuotrauką pagerinti galima ją paredagavus ir naudojant filtrus. L. Masys perspėja, kad redaguoti reikėtų geriau mažiau negu daugiau. „Nuotraukų redagavimo programėlės ir filtrai siūlo svajonės išpildymą – lygią odą, dideles akis, siaurą veidą. Tačiau dažnai tenka matyti vaizdus, kurie nekelia susižavėjimo, o greičiau juoką ar pasibaisėjimą, kai vietoj normalaus žmogaus iš nuotraukos žvelgia filtrais „perdailinta“ būtybė“, – sako jis.
Nuotraukų redagavimo programėles fotografas pataria gerai išnagrinėti, išbandyti su įvairiomis nuotraukomis, tačiau į rezultatą visada stengtis žvelgti kritiškai. „Jei dangus bus toks mėlynas, kad net violetinis, o vyresnio amžiaus žmogaus veide nesimatys nė vienos raukšlės, visiems bus akivaizdu, kad nuotrauka nėra natūrali ir kad ją redaguodami persistengėte“, – teigia fotografas.
Pasak V. Žilinskaitės, skaitmeninių nuotraukų redagavimo mokymais domisi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių, o ypač šiltuoju sezonu. Populiariausi jie tarp 30–55 metų amžiaus moterų, kurios mėgsta dalyvauti renginiuose, keliauti ir viską fotografuoti. „Ne tik paaugliai, kurie, atrodo, žino visas asmenukių ir nuotraukų patobulinimo subtilybes, tačiau džiugu, kad ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės, mėgstantys fotografuoti ir vaizdais dalintis socialiniuose tinkluose, nori apsilankyti mokymuose ir išmokti nuotraukas redaguoti kokybiškai“, – sako pašnekovė. Ji pabrėžia, kad mokymuose pasakojama ir apie saugų nuotraukų dalijimąsi socialiniuose tinkluose ar el. paštu.
Norintys fotografavimo žinias gilinti namuose jiems patogiu metu tai padaryti gali pasinaudoję savarankiško mokymosi medžiaga „Skaitmeninė fotografija“. Programa skirta siekiantiems susipažinti su skaitmeninės fotografijos pagrindais, išmokti įkelti nuotraukas iš fotoaparato į kompiuterį, jas koreguoti ir paskelbti internete. Šią medžiagą rasti arba registruotis į mokymus bibliotekose bei skaitmeninio raštingumo klases internete galima svetainėje www.prisijungusi.lt.
Asociacijos „Langas į ateitį” informacija
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
