Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus – kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių.
Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų.
Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Esant oro pokyčiams padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. 2022 m. sausio – gegužės mėn. Marijampolės apskrityje užregistruoti 273 susirgimai vėjaraupiais, sergamumo rodiklis 22 atv./10 000 gyventojų (2021 m. sausio – gegužės mėn. buvo registruota 29 susirgimai vėjaraupiais, sergamumo rodiklis 2 atv./10 000 gyventojų).
Sergamumo rodikliai didesni 11 kartų. Minėtu laikotarpiu daugiausia susirgimų užregistruota Vilkaviškio rajono savivaldybėje 212 atvejų. Statistika rodo, kad daugiausiai susirgimų atvejų užregistruota 4-6 metų amžiaus grupėse – 106 atvejai (36 proc.) visų užregistruotų susirgimų, bei 0-3 metų amžiaus grupėse – 85 (29 proc.), 7-9 m. amžiaus grupėse sudarė – 55 (19 proc.). Dažniausiai susirgimai plinta vaikų, lankančių švietimo įstaigas, tarpe. Suaugusiųjų tarpe registruoti 3 susirgimų atvejai vėjaraupiais.
Vėjaraupius sukelia Varicella Zoster virusai (VZV), virusai patogeniški tiktai žmogui. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo.
Virusai plinta oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus) bei per placentą perduodama naujagimiui (jei serga nėščioji). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Inkubacinis ligos periodas (nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo) trunka 11-21 dieną. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra šios ligos antikūnų, gautų iš motinos, jei ji anksčiau sirgo vėjaraupiais.
Vėjaraupiai pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu, būdingu šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Bėrimui būdinga tai, kad iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis.
Beria bangomis kas 12 dienų, todėl viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių labai skausmingų opelių. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta.
Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotis sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, gerklės uždegimai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai.
Susirgus neštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams.
Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja arba labai retais atvejais (ne daugiau 23 proc. atvejų). Slapta (latentinė) forma išlieka ir vyresniame amžiuje gali kliniškai pasireikšti juostine pūsleline. Juostine pūsleline, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, paaugliai, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinio gydymo ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis – skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas.
Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus. Nesiremkime mitais! Mitai, kad persirgus vėjaraupiais natūraliai, virusas visą gyvenimą išlieka nerviniuose ganglijuose (mazguose) ir bet kada gyvenime gali pasireikšti juostine pūsleline, kuri labai skausminga ir sunkiai pasiduoda gydymui. Paskiepijus virusas ganglijuose neapsigyvena, todėl rizika susirgti juostine pūsleline yra labai maža.
Atsižvelgus į galimas vėjaraupių komplikacijas, ateityje gresiančią juostinę pūslelinę bei sutrikdytą socialinį aktyvumą dėl nelankomų ugdymo įstaigų ar nedarbingumo dienų, rekomenduojama taikyti efektyviausią šios virusinės infekcijos prevenciją – skiepijimą.
Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai, įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni, galima ligos eiga be niežtinčių pūslelių, o tik su raudonomis dėmelėmis, kartais be karščiavimo. Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi paciento lėšomis.
Ši vakcina (skiepai) nėra įtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai. Vėjaraupių vakcina apsaugo taip pat ir nuo juostinės pūslelinės.
Nuo vėjaraupių rekomenduojama pasiskiepyti: visus anksčiau nesirgusius vaikus vyresnius nei 9 mėnesių amžiaus (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų – epideminio parotito – raudonukės (MMR) vakcina, suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais bei kitus asmenis, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, asmens sveikatos priežiūros darbuotojams), asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).
Rekomenduojama atkreipti į profilaktikos priemones vaikų ugdymo įstaigose. Po paskutinio ligonio išaiškinimo rekomenduojama 21 d. vykdyti specialų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimą: nepriimti sergančių vaikų, stebėti grupę lankančių vaikų sveikatos būklę, laiku izoliuoti susirgusįjį, drėgnu būdu valyti grupės patalpas, kuo dažniau jas vėdinti, užtikrinti asmens higieną (rankų plovimas).
NVSC prie SAM Marijampolės departamento inf.
