Europos Parlamentas šiandien priėmė Europos Parlamento nario Andriaus Kubiliaus inicijuotą rezoliuciją „Dėl sankcijų Rusijai efektyvumo“. Ši rezoliucija – tai nuoseklaus ir ilgalaikio EP pranešėjo Rusijos klausimu A. Kubiliaus darbo rezultatas.
„Dar vasaros pradžioje savo iniciatyva parengiau išsamią apžvalgą, kaip veikia Europos Sąjungos ekonominės sankcijos Rusijai, ypač naftos ir dujų eksporto reikaluose, išplatinau apžvalgą visiems Europos Parlamento nariams. Po vasaros teko imtis iniciatyvos, kad Europos Parlamente būtų surengta speciali diskusija šių reikalų aptarimui ir kad būtų parengta speciali tam skirta rezoliucija. Šiandien tokia rezoliucija ir buvo priimta“, – sakė A. Kubilius.
Pasigirsta viešų pasvarstymų, kad sankcijos neveikia, kad Rusija ir toliau yra pajėgi tęsti karą, kad sankcijos kenkia tik Europos ekonomikai, todėl kai kam atrodo, kad sankcijoms nebeverta skirti dėmesio, o gal net verta kai kurių iš jų atsisakyti. Rezoliucijoje nedviprasmiškai paaiškinta, kodėl sankcijų politika turi būti ne tik tęsiama, bet ir griežtinama, tiek apimant naujas sritis, tiek ir užkertant kelią jų apėjimui.
Rezoliucija aiškiai įvardina, kad sankcijos veikia: nuo karo pradžios Rusijos pajamos iš naftos ir dujų eksporto yra sumažėjusios beveik dvigubai. Bet jos vis dar lieka pakankamai didelės: kas dieną Rusija iš naftos ir dujų pardavimo uždirba apie 700 mln. eurų, o vien tik ES per mėnesį sumoka daugiau nei 2 mlrd. eurų už rusiškas dujas ir naftą. Pastaruoju metu gerokai padidėjo rusiškos gamybos LNG (suskystintų gamtinių dujų) importai, ypač Ispanijoje; beveik visos rusiškos LNG dujos, atgabentos iš Arkties, yra perpilamos Belgijos Briugės uoste ir toliau yra išgabenamos į pasaulio rinkas; dar didesnį susirūpinimą kelia tai, kad Rusija per šiuos metus susikūrė savo „juodąjį“ naftos laivyną, kuriuo nekontroliuojamai gabena naftą į Kiniją ar Indiją, be normalaus tarptautinio draudimo, ir apeidama įvestas naftos kainos lubas.
„Ne mažesnės problemos kyla ir dėl sankcijų, kuriomis yra siekiama apriboti Rusijos galimybes importuoti iš Vakarų modernias technologijas, kurios naudojamos karo pramonėje. Rusija įsigudrino šias sankcijas apeidinėti per trečias šalis, tokias kaip Tadžikistanas, Baltarusija, Kinija ir pan., – teigia A. Kubilius. – Tai tik dalis tų problemų, susijusių su sankcijų įgyvendinimu, kurių sprendimus ir siūlome Rezoliucijoje: nuo embargo LNG importui ir naftos kainų lubų mažinimo, iki Europos Sąjungoje registruotų tanklaivių, draudimo ir perpylimo paslaugų rusų naftos ir dujų pervežimui apribojimų. Be to siūloma uždrausti įvežti į ES degalus iš trečiųjų šalių (Indijos, Turkijos), jeigu jie buvo pagaminti, perdirbant rusišką naftą. Taip pat siūloma apriboti ES santykius su „Rosatom“, įvesti sankcijas rusiško LNG terminalo „Arctic 2“ statytojams, apriboti rusiško aliuminio, baltarusiškų ir rusiškų trąšų, bei rusiškų deimantų įvežimus į Europos Sąjungą. Yra ir daugiau svarbių nuostatų šioje rezoliucijoje“.
Europos Parlamento narys A. Kubilius darkart akcentuoja, kad sankcijų politika turi būti tęsiama ir griežtinama: „Europos Sąjungos sankcijų Rusijai stiklinė yra tikrai pusiau pilna, o ne pusiau tuščia. Norint pasiekti, kad stiklinė būtų dar pilnesnė ir Rusija turėtų mažiau galimybių tęsti karą prieš Ukrainą, reikia nuolatinio darbo ir pastangų. Taip pat ir mūsų darbo bei pastangų Europos Parlamente. Kaip rodo šitos diskusijos ir rezoliucijos svarstymo pavyzdys – mes daug ką galime pasiekti“.
Rezoliucijos projektas, pateiktas priėmimui Parlamente: https://www.europarl.europa.eu/…/RC-9-2023-0453_EN.html
Užsakymo numeris: SG-20-195
