Balandžio 23 diena Lietuvoje minima kaip Jorės (šv. Jurgio) diena – pavasarinės žalumos šventė. Lietuvių protėviai tikėjo esą Jorė, vasaros raktų saugotojas, gali „atrakinti“ dangų, tuomet gausiau palis, visa aplink sužaliuos, o po to ir sužydės.
Pasak kalbintos Marijampolės kultūros centro (MKC) renginių organizatorės ir šio projekto vadovės Dalios Venckienės, jau penktus metus MKC kolektyvas įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos bei Marijampolės savivaldybės finansuojamą projektą „Sūduvių ugnys – budina svietą“, skirtą svarbiausioms kalendorinėms šventėms, pradedant pavasario lygiadieniu, taip pat Rasų švente (Joninėm) ir galiausiai rudens lygiadienio švente.
Taigi, Jorės dienos šventimas yra tik šio projekto dalis. Projekto tikslas švietėjiškas – baltų kultūros, pasaulėžiūros, istorijos propagavimas visuomenėje.
Marijampolės kultūros centro darbuotojai, suprantama, paraginę laikytis tam tikrų, pandemijos padiktuotų elgesio renginių metu normų, pakvietė meno kolektyvus norinčius sudalyvauti projekte „Sūduvių ugnys – budina svietą”, kartu švęsti Jorės šventę.
Prasidėjusį pavasarį dainomis, šokiais ir muzika virtualių koncertų metu budino Marijampolės kultūros centro kolektyvai „Dijūta“, „Le I Nos“, „Arabeskas“, o vakarop MKC „Facebook“ paskyroje skambėjo Sigitos ir Roberto (grupė „Žalvarinis“) akustinis koncertas.
Vėliau, apie 20 valandą 30 minučių, šventės dalyviai pakviesti prie Padovinio piliakalnio, kurio šlaitai nušvito vilniečių įmonės „Jaga LT“ kurta menine šviesos instaliacija, senovės lietuvių garbintų gamtos jėgų tematika. Stebėti reginio, taip pat „ieškoti“ šv. Jurgio raktų, nepaisant visai nepavasariškai vėsaus bei lietingo oro, automobiliais atvyko gausus žiūrovų būrys. Šventė truko iki balandžio 24 dienos, šeštos valandos ryto ir tiesiogiai buvo transliuojama MKC „Facebook“ paskyroje.
Joris (šv. Jurgis), vaizduojamas kaip raitelis, valdantis žemės raktus, prikeliantis augaliją. Tad senovėje buvo tikima, jog Jorė po šaltos žiemos atrakina žemę ir tada prapliumpa lietutis suteikiantis viskam gamtoje gyvasties.
Lietuvoje įsigalėjus krikščionybei, ši šventė ilgainiui virto šv. Jurgio vardo diena, kitaip tariant – Jurginėmis. Šv. Jurgis paveiksluose – jis pavaizduotas ir Marijampolės herbe, tapomas vilkintis kario aprangą, sėdintis ant balto žirgo ir smeigiantis ietį į slibiną – blogio simbolį. Šis šventasis, beje, dažnai pavaizduotas ne tik Lietuvos, bet ir kitų pasaulio šalių miestų herbuose, jo vardu pavadintos bažnyčios. Jis laikomas Vilniaus arkivyskupijos ir Lietuvos bei mūsų kariuomenės, taip pat jaunimo globėju.
Vytautas Karsokas
Autoriaus nuotraukose vaizdai, kuriuos matė nuvykę prie Padovinio piliakalnio vakare ir naktį iš balandžio 23-ios į 24-ąją.
