Prasidėjus pirmiesiems šios žiemos pašalimams, lengviau susidurti ir su netikėtomis traumomis paslydus.
„Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis dalinasi patarimais, kaip paslydus teisingai nukristi, jog išvengtumėte rimtesnių traumų, bei įvardija, kaip atskirti skirtingus sutrenkimus ir teisingai juos gydyti.
Pataria, kaip saugiau nukristi
„Paslydus mūsų kūnas nori apsisaugoti, todėl prieš nukrisdami mes instinktyviai stengiamės užkirsti tam kelią, pasitelkiant savo rankas. Visgi, toks kritimo būdas neretu atveju gali baigtis tokiomis traumomis kaip kaulų lūžiai“, – pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis.
Anot vaistininko, krentant svarbu nepasiduoti savisaugos instinktui. Tai reiškia, kad vietoje impulsyvių pastangų apsisaugoti nuo kritimo savo rankomis, jas geriau priglauskite prie kūno arba jomis saugoti galvą.
„Šiuo sezonu dažnai patiriamos rankų traumos, kadangi paslydę krentame ant jų. Vietoje to, pasistenkite kristi ant minkštesnės kūno dalies – šono arba sėdmenų. Tokiu būdu įmanoma išvengti rimtesnių traumų ir kaulų lūžių“, – pasakoja vaistininkas bei priduria, kad labai svarbu, ypač vyresniems žmonėms, pasirinkti tinkamą žiemos avalynę, su specialiu padu, kuris mažiau slystų.
„O jeigu yra galimybė, tomis dienomis, kai ypač slidu, patariama pasirūpinti artimaisiais senjorais. Pavyzdžiui, giminaičiai gali pasirūpinti už senjorus svarbiausiais pirkiniais, jog jiems patiems nereikėtų slidžiais takais eiti į parduotuves. Svarbu nepamiršti, kad vyresniame amžiuje kaulai tampa trapesni, o jų gijimas užtrunka ilgiau, galima ir didesnė rizika komplikacijoms“, – sako vaistininkas P. Raudonis.
Kai skauda ir tinsta – šaldykite kūno vietą
Jeigu po kritimo stipriau susižeidėte, bet jums nelūžo kaulas, vaistininkas pataria skausmą ir tinimą numalšinti su šalčiu – t. y. šaldančiu tepalu, o jo neturint – su ledukais, šaltais šlapiais rankšluosčiais arba šaldytu maistu.
„Jeigu namuose neturite šaldančio tepalo ir planuojate sutrenkimo malšinimui naudoti šaldytas priemones, prieš dedant jas ant odos, įvyniokite į medžiagą. Priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus“, – pataria vaistininkas P. Raudonis.
Vaistininkas pasakoja, kad sutrenktos vietos šaldymas gali sumažinti skausmą ir patinimą, kadangi šaltis sutraukia kraujagysles bei sulėtina kraujotaką.
„Šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, taip paveikdama nervines galūnėles, o visa tai sumažina patiriamą skausmą. Geriausia pradėti šaldyti sutrenktą kūno dalį per pirmąsias 48 valandas. Per dieną ją šaldykite trumpais intervalais – vos po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10-15 minučių“, – sako vaistininkas P. Raudonis.
Raumenų ir sąnarių skausmams – šildykite kūno dalį
„Jei krisdami pasitempėte kurią nors kūno dalį – raumenį ar sąnarį, jų spazmus gali padėti atpalaiduoti šiluma. Šildant patemptą kūno dalį, kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja kraujotaka bei medžiagų apykaita, o visa tai paskatina greitesnį gijimą“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.
Pasak jo, norint rezultato, šildančias priemones svarbu naudoti reguliariai, nes vieno karto nepakaks:
„Jei norite palengvinti patemptos kūno dalies spazmus, šildykite ją tris kartus dienoje po 10-15 minučių. Pabandykite naudoti šildomuosius tepalus ar pleistrus, o jeigu jų neturite namie, pasitelkite priemones iš namų – tai gali būti šildomoji pūslė, taip pat tinka ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pataria vaistininkas P. Raudonis
Kada nedelsti?
Kartais gali kilti klausimas, kada traumą galime gydyti namuose, o kada svarbu vykti pas gydytoją. Vaistininkas pataria atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius simptomus:
„Jeigu po traumos nebegalite priminti kojos arba pajudinti rankos, o galbūt ir matote jų deformaciją – tai iš karto signalizuoja, kad svarbu kuo greičiau vykti į skubiosios pagalbos skyrių. Taip pat neignoruokite besitęsiančio skausmo, kuris galbūt netgi vis stiprėja, nes tai gali išduoti apie kaulo lūžį“, – sako vaistininkas.
