Pasaulio valstybių pradėtos gyventojų skiepijimo programos atsidūrė dezinformacijos taikinyje. Su COVID-19 susijusiu klaidinančiu ir melagingu turiniu bandoma įrodyti rusiškos Sputnik V vakcinos pranašumą – tam pasitelkiami pranešimai apie šalutinius amerikiečių ir britų sukurtų skiepų efektus, o Vengrija, pirmoji Europos Sąjungos narė patvirtinusi rusišką vakciną, pateikiama kaip racionalios valstybės pavyzdys. Tuo metu Vakarų valstybės, Baltijos šalys ir Ukraina sulaukia kaltinimų tyčia diskredituojant Sputnik V – Kremliui palanki žiniasklaida skelbia, kad joms dėl esą netinkamų pandemijos suvaldymo priemonių gresia „amžinas karantinas“.
Sausio 1-31 d. Debunk EU analitikai peržiūrėjo 7427 straipsnius, iš kurių 917 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie buvo skelbiami 146 žiniasklaidos priemonėse ir 58 Facebook grupių anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Išanalizuotas turinys, manoma, pasiekė 755,6 mln. kontaktų auditoriją.
2021 metų pradžioje Debunk EU analitikai pastebėjo kelis atvejus, kai faktais paremti straipsniai buvo apverčiami ir naudojami dezinformacijai skleisti. Pavyzdžiui, sausio 14 d. pranešta, kad Norvegijoje, neilgai trukus po pirmos Pfizer-BioNTech vakcinos dozės įskiepijimo, mirė 23 vyresnio amžiaus pacientai. Norvegijos vaistų agentūra ištyrė 13 atvejų ir paskelbė sprendimą, kad šalutiniai efektai galimai prisidėjo prie kai kurių, silpnesnių pacientų mirties.
Pasak Debunk EU vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, paskelbus šią žinią, su Kremliumi siejamoje žiniasklaidoje pasirodė kelios skirtingos žinutės. „Pavyzdžiui, cituotas kontraversiškai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas ir politikas Anatolijus Šarijus, teigęs, kad jis verčiau skiepysis Sputnik V Rusijoje, nes jis „nėra patenkintas tuo, kad Norvegijoje mirė 23 žmonės“ ir kad jis „nėra bandomasis triušis ar orangutangas“ su kuriuo galima būtų eksperimentuoti (RIA Novosti, 15/01/2021). Šiuo ir kitais panašiais straipsniais stiprintas naratyvas, kad Ukrainos valdžia, atsisakydama rusiško skiepo, nesugeba pasirūpinti savo piliečiais“, – teigia analitikė.
Rusijos valstybės remiama žiniasklaida taip pat pranešė, kad sausio 14 d. oficiali Sputnik V skirta Twitter paskyra buvo trumpam užblokuota dėl įtartinos veiklos – esą šitaip bandyta nukreipti dėmesį nuo situacijos Norvegijoje ir su Pfizer-BioNTech siejamų mirčių (Izvestya, 15/01/2021). Šis atvejis pateiktas kaip besitęsiančio „vakcinų karo“ ir koordinuotų Vakarų bandymų skleisti dezinformaciją apie rusišką vakciną pavyzdys. „Situacija Norvegijoje taip pat paskatino pranešimus, kad reaguodama į šį įvykį Pasaulinė sveikatos organizacija neva paspartins Sputnik V skiepo patvirtinimą (Russkaya Vesna, 16/01/2021). Taigi, „brokuota“ vakarietiška vakcina gretinama su Sputnik V, teigiant pastarosios pranašumą“, – pastebi L. Venclauskienė.
Vakarų spaudoje pasirodę straipsniai taip pat naudoti siekiant įrodyti Sputnik V pranašumą. Sausio pradžioje The New York Times paskelbta Andrew E. Kramerio publikacija apie tai, kaip jis pasiskiepijo Sputnik V vakcina nuo COVID-19. Netrukus leidinyje Bloomberg pasirodė farmacijos eksperto Samo Fazeli straipsnis apie priežastis, kodėl vertėtų pasitikėti Sputnik V skiepu. Pasak L. Venclauskienės, šios dvi publikacijos naudotos sustiprinti teiginiams, kad rusiška vakcina yra pranašesnė. „Citatos iš minėtų publikacijų ištrauktos iš konteksto. Nepaisant to, kad The New York Times žurnalistas pripažino, kad Sputnik V yra Rusijos mokslininkų pasiekimas, jis taip pat kalbėjo apie tai, kad Vladimiro Putino režimas siekia laimėti „vakcinavimo lenktynes“. Žurnalistas taip pat pabrėžė, kad kadangi nemaža dalis Rusijos gyventojų nepasitiki valstybine sveikatos apsaugos sistema, jie patys nesiveržia skiepytis“, –vardija analitikė.
Paminėtina, kad sausio mėnesį dezinformacijos taikinyje atsidūrė ir Ukraina (RuBaltic, 03/01/2021). Kremliui palanki žiniasklaida kaltino šalies valdžią priešinantis susitarimui su Rusija dėl Sputnik V pirkimo. „Panašiais kaltinimais siekta sustiprinti naratyvą, kad Ukraina, kaip ir Baltijos šalys, elgiasi iracionaliai atsisakydamos rusiškos vakcinos, ypač turint omenyje dozių trūkumą ir su Pfizer-BioNTech skiepu siejamus šalutinius poveikius. Ukrainos atveju skelbta, kad šalies prezidentas Volodymiras Zelenskis verčiau leis žmonėms mirti taip ir nesulaukus amerikietiškos vakcinos, nei išgyventi pasiskiepijus rusiškąja“, – teigia L. Venclauskienė.
Kitas paminėtas atvejis, plačiai išnaudotas Kremliaus remiamoje žiniasklaidoje – sausio 21 d. Vengrija, pirmoji iš Europos Sąjungos narių, paskelbė patvirtinanti Sputnik V skiepą. „Sprendimas buvo pateiktas kaip rusiškos vakcinos „tramplinas šuoliui į Europą“ nepaisant neva koordinuotų Vakarų valstybių pastangų skleisti dezinformaciją ir diskredituoti Sputnik V“, – sako Debunk EU vyr. analitikė.
Vengrijos sprendimą sveikino ir Rusijos Federacijos Tarybos informacijos politikos komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas. Jis teigė, kad „tyčinis rusiškos vakcinas blokavimas yra politinė priemonė ir ciniškos varžybos dėl pelno“. Dmitrijus Norikovas, Rusijos komunistų partijos centrinio komiteto pirmininko pavaduotojas, paskelbė, kad „Sputnik V kelią į Europą užkirto „anti-Rusiškas solidarumas“ ir jei Vakarų valstybėms iš tiesų rūpėtų jų žmonių gerovė, Sputnik V greitai išpopuliarėtų“.
Debunk EU tyrimo duomenimis, 2021 m. sausio 1-31 d. didžiausias kiekis straipsnių buvo sutelktas į naratyvą apie neveiksmingas kovos su COVID-19 priemones. Jį dar labiau sustiprino žinutės, kad COVID-19 vakcinos nėra pakankamai testuojamos – pateikiant pavyzdžius apie su Pfizer-BioNTech skiepu siejamomis mirtimis, siekta pademonstruoti Sputnik V pranašumą. „Lietuvoje daugiausiai dėmesio buvo skirta gydytojams, tariamai užsikrėtusiems koronavirusu net po to, kai buvo paskiepyti. O portaluose lenkų kalba žinutės apie vakciną dažniausiai sietos su žmogaus teisių pažeidimais ir neva gilinama visuomenės atskirtimi tarp tų, kurie pasiskiepys, ir tų, kurie atsisakys tai padaryti“, – sako L. Venclauskienė.
Naratyvai apie šalių nesėkmingus bandymus kovoti su pandemija pasiekė didžiausią kontaktų auditoriją. Žinutes apie tai, kad karantinas yra nereikalinga priemonė kovai su COVID-19 arba kad ribojimai pažeidžia žmonių teises ir laisves, prieš karantiną ir kitus ribojimus nukreipti protestai visoje Europoje. Tiek pagal straipsnių skaičių, tiek ir pagal pasiektą auditoriją 2021 m. sausį pirmavo RT (buvęs Russia Today) portalas. Jame paskelbtos publikacijos sudarė 12,9% išnagrinėto dezinformacijos srauto, RT straipsniai taip pat pasiekė didžiausią, daugiau nei pusę (55,9%) kontaktų auditorijos dalį.
Debunk EU su COVID-19 susijusios dezinformacijos analizę 2021 m. sausio mėn. parengė:
- analitikė Laima Venclauskienė ir analitikė Agnė Eidimaitė,
- analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft,
- analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa,
- analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.
Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – „Twitter“ duomenų analizės platforma.
Apie Debunk EU
Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.
