Per dviem karantinais paženklintus 2020-uosius namuose užsidarę lietuviai neišlaidavo naujiems drabužiams ar avalynei, bet nešykštėjo pinigų sporto prekėms – ypač ant bangos buvo dviračiai.
Dviračių, paspirtukų, treniruoklių ir kitų su sportu bei poilsiu susijusių prekių bumą atspindi Statistikos departamento duomenys apie pernykštę mažmeninės prekybos apyvartą.
Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebi, kad pernai, palyginti su ankstesniais metais, sporto ir poilsio prekių paklausa išaugo kaip niekada anksčiau.
Anot A. Ramaškevičienės, ypač ji šoktelėjo per pirmąjį karantiną pavasarį, bet tęsėsi ir vėliau. „Iš namų dirbti ar mokytis pradėję žmonės per pirmąjį karantiną pirko ne tik informacijos ir ryšių technologijų įrangą, bet ir sportui namuose skirtas prekes. Užsidarius sporto klubams, žmonės ieškojo kitų fizinių veiklų ir šlavė viską, ką buvo galima panaudoti sportuojant savarankiškai”, – sako statistikė.
Dėl to, kaip rodo statistikos duomenys, sportui ir poilsiui skirtų prekių apyvarta pernai išaugo 9,4 proc., o palyginus praėjusių metų lapkritį su 2019-ųjų lapkričiu, – net 14,6 proc.
Per karantiną ir po jo smarkiai augusi dviračių ir paspirtukų paklausa kai kuriuos verslininkus išgelbėjo nuo bankroto. Bet jie pastebi, kad didėjusiai paklausai įtaką turėjo ne vien COVID-19, bet ir galimybė gauti valstybės kompensaciją už sunaikintą taršią transporto priemonę.
|
Statistikos departamento atstovė A. Ramaškevičienė taip pat atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį karantiną ir jau prasidėjus antrajam, žmonės labiau pirko elektrinius buitinius prietaisus ir baldus.
Specialistė mano, kad tai irgi susiję su tuo, kad žmonės ėmė daugiau laiko leisti namuose ir jiems buvo būtina pasigerinti buitį. „Tiesa, galbūt kai kas tiesiog turėjo daugiau laiko ir nutarė atsinaujinti namus”, – svarstė A. Ramaškevičienė.
Todėl Statistikos departamento turimi duomenys rodo, kad baldams, elektriniams buitiniams prietaisams, garso ir vaizdo įrangai žmonės pernai išleido daugiau pinigų. Šių prekių apyvarta lapkritį, palyginus su tuo pačiu mėnesiu 2019 metais, didėjo 16,1 proc., o per metus iš viso išaugo 6,3 proc.
Užtat pernai dėl karantino ir dėl su juo susijusių apribojimų gerokai sumažėjo drabužių ir avalynės pardavimai.
Namuose raginti likti ir šventinių vakarėlių turėję atsisakyti lietuviai šioms prekėms neišlaidavo ir jų mažmeninė apyvarta pernai smuko 11 proc.
Praėjusį lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019-aisiais, tekstilės, drabužių ir avalynės pardavimai nukrito 19,3 proc., o palyginti su tų pačių metų spalio mėnesiu – 17,9 proc.
Bet dar didesnį nuosmukį pernai patyrė maitinimo įmonės. Jų apyvarta pernai lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, smuko beveik perpus – 47,3 proc., o palyginti su spaliu – 38,2 proc.
Kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos į gilią duobę ėmė ristis per pirmąją pandemijos bangą. Balandį maitinimo įstaigų apyvarta pasiekė rekordines žemumas (-68,3 proc.).
Lietuvos statistikos departamento informacija
