Kažkada visa Suvalkija buvo girdėjusi apie išdidaus dvarininko, stambaus magnato Zigmanto Gauronskio klestėjimą. O jis savo aukso amžiuje turėjo keliolika dvarų visoje Lietuvoje, daugiausiai jų stovėjo Suvalkijoje. Matyt dėl to, kad nuo Varšuvos miesto Užnemunė buvo ranka pasiekiama. Didelius žemių plotus turėjo ir Lenkijoje. Savo namais laikė puošnius Varšuvos ir Paryžiaus rūmus.
Z. Gauronskis atvažiavęs į Lietuvą dažniausiai apsistodavo netoli Vilkaviškio esančiame Paežerių dvare. Rezidencijai vieta buvo puikiai pasirinkta. Iš vienos pusės parką skalauja ežeras, netoliese teka Kastinės upelis. Iš kitos pusės – kelias iš Vilkaviškio į Kybartus, šalia – Osijos miškas. Patys rūmai skęsta parko šešėliuose, o šio viduryje esančiuose tvenkiniuose plaukiojo daugybė auksinių žuvelių ir karpių.
Z. Gauronskis čia praleisdavo tik keletą vasaros savaičių, bet tada ežerą skrosdavo laiveliai, skambėdavo muzika, pakrantėje „vaikščiodavo“ šviesos. Puikiuose apartamentuose šokdavo polonezus, o senieji magnatai lošdavo kortomis. Sklinda legendos, kad Z. Gauronskis savo kaimynui iš Didvyžių dvaro Geištarui per dieną pralošė devynis dvarus. Ir tik tada pasakė: šiam vakarui pakaks. Kitą vakarą – ir vėl kortos. Šįkart iš lenkų didiko Z. Gauronskis jau išlošė keturias rezidencijas Lodzėje.
Išsiskirsčius svečiams dvaras likdavo niūrus, o tarnų gyvenimas tapdavo nuobodus. Vyresniems tarnams tekdavo nuolat slankioti tuščiose rūmų salėse. Tačiau laukuose darbas virte virdavo: norėdamos įtikti ponams, ištisos kumečių šeimos lenkdavo nugarą dvaro laukuose.
Smetoninėje Lietuvoje, kada ištirpo aristokratiškos tradicijos, mirė ir senasis Z. Gauronskis. Daugiau jau nebevaikščiojo Paežerių ežero pakrantėmis iš Paryžiaus ir Varšuvos atvykusios puošniosios damos. Kaitriomis rugpjūčio dienomis išnyko ir romantiška senovė. Tačiau liko tyvuliuoti ežeras, vis dar tekantis įprasta vaga upelis ir puošnūs rūmai, o parko tvenkiniuose tebeplaukiojo laukinės antys.
Po vyro mirties apartamentuose liko vaikščioti tik senoji dama Ona, palikusi už nugaros ypač turiningą praeitį. Iki 1938 metų ji valdė puikiąją Z. Gauronskio buveinę. Vėliau kartu su ja iš Paežerių rezidencijos dingo lenkų didikų giminės šešėliai.
O žmogus, išlošęs devynis dvarus per vieną vakarą, po Pirmojo pasaulinio karo audrų negrįžo į savo apartamentus Didvyžiuose (Geištaruose). Gal tik senasis Didvyžių parapijos klebonas, nesulaukęs savo rėmėjo, kartais pasimelsdavo už pono Geištaro dūšią. Gal…
Tad kviečiame visus atvykti į Paežerių dvarą, atsigręžti į XIX amžių ir leistis į praeities keliones.
Nuotraukose: Paežerių dvaras buvo mėgstamiausia aristokrato Zigmanto Gauronskio vasaros rezidencija.
Ši publikacija yra perleista pakartotinai. Originali publikacijos data – 2019 m. rugpjūčio 9 d.
