Papartis – žymiai daugiau nei tik Joninių simbolis. Šis vos porą eurų kainuojantis, tačiau žavingai atrodantis augalas yra tikras išsigelbėjimas sukant galvą, kaip pagražinti tas sodo ar gėlyno vietas, kurios vargiai gauna saulės.
Pasak „Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkės Vestos Paukštelo, lauko paparčiai yra nekaprizingi, todėl su minimaliomis pastangomis ir išlaidomis galima namų aplinkai suteikti išskirtinumo – įnešti daugiau žalumos ir natūralaus miško įvaizdžio.
Paparčiai – didžiulė augalų grupė, viena gausiausių ir seniausių pasaulyje. Jie mūsų planetoje gausiai augo dar prieš 300-400 mln. metų. Pasikeitus Žemės klimatui, daug jų rūšių išnyko, tačiau nepaisant to, vis dar yra daugiau kaip 10 000 paparčių rūšių, o apie pora dešimčių jų tinka auginti ir Lietuvos soduose. Tik svarbu atminti, kad paparčių patiems parsinešti namo iš miškų negalima, mat kai kurios rūšys yra netgi retos.
Visas paparčių grožis – jų plunksniškuose lapuose, kurie gali būti skirtingų formų ir pūpso kaip vešlus kuokštas. Jie sodo kompozicijoms įneša dinamikos, nes gražiai svyruoja vėjyje. Kad augalas pražystų, iš tiesų yra neįmanoma, kadangi paparčiai dauginasi sporomis, o ne sėklomis. Todėl paparčio žiedo paieškos – tik graži, mistiška tradicija, nuo seno lydinti šventinę Rasų naktį.
„Turime ne tiek ir daug valstybinių švenčių, kurios minimos vasarą. Todėl lietuviai tikrai aktyviai ruošiasi Joninėms, tai būna tarsi mažosios Kalėdos vasarą. Paprastai pirkinių krepšeliuose karaliauja šviežia mėsa ir jau grilinimui paruošti gaminiai, šviežios daržovės ir vaisiai, stipriai išauga įvairių gėrimų, užkandžių, saldumynų paklausa. Tačiau rūpinamasi ne tik vaišėmis – pirkėjai mėgsta puošti namus šventėms, todėl dažniau dairosi ir gėlių, kitų augalų. O papartis, vos pasirodęs parduotuvėse, bemat sulaukė Joninėms besiruošiančių pirkėjų dėmesio“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė.
Šis legendomis ir mistika apipintas augalas akimirksniu sukurs ypatingą nuotaiką – jau vienas ar keli vakarėlio vietoje padėti paparčio vazonai neleis suabejoti, kokia šventė yra švenčiama. Visgi, V. Paukštelo atkreipia dėmesį, kad šis augalas yra daugiametis, tas su tinkama priežiūra jis džiugins ir kitais metais.
Klesti ten, kur kitiems augalams nepatinka. Mažai priežiūros reikalaujantis papartis puikiai auga ant žemės stovinčiame arba kabančiame vazone. Galima juos sodinti ir į lovelius, tačiau palikite jiems juos visus – šalia nesodinkite kitų gėlių ar augalų. Paparčius galima sodinti ir į dirvą – tačiau prieš tai įsitikinkite, ar konkreti jo rūšis galės išgyventi lietuvišką žiemą. Kai kurie mūsiškes šalnas be didelių sunkumų išgyvena.
„Ar vazone, ar dirvoje – paparčiams reikia parinkti tinkamą vietą. Šie augalai geriausiai auga pavėsyje, kur tiesioginiai saulės spinduliai pasiekia retai. Todėl jie yra geras pasirinkimas gražinant tas sodo ar gėlyno vietas, kuriose dauguma dekoratyvinių augalų paprasčiausiai blogai augtų. Gražu juos sodinti ir po medžiais, kur padeda kurti jausmą, lyg prie savo namų turėtumėte dalelę tikro miško. Jiems tinka ir šiaurinė namo pusė, jie gali augti arčiau saulę uždengiančios tvoros ar pavėsinės“, – sako V. Paukštelo.
Reikia ne tik pavėsio, bet ir drėgmės. Paparčių nebūtina netgi tręšti, tad iš esmės pasirūpinti teliks vienu dalyku – tinkamu laistymu. Nors paparčiai mėgsta drėgnas vietas, jie nemėgsta būti permirkę. Tad tarp kiekvieno laistymo būtinai leiskite dirvai išdžiūti.
„Paparčiai natūraliai auga žemose miškų vietose, kur nėra daug šviesos, tačiau drėgmės paprastai netrūksta. Todėl jų reikėtų nepamiršti reguliariai laistyti, ypač kai lietaus trūksta. Nesunku nustatyti, ar paparčiams trūksta vandens: tuomet jų lapai praranda gyvybingumą, nudžiūsta ar net nukrenta ant žemės. Vasarą, vyraujant karštiems orams, laistykite bent 2-3 kartus per savaitę ar dažniau. Jeigu paparčiai auga po medžiais, laistyti tikrai prireiks dažniau, nes tą patį vandenį gers ir medžių šaknys“, – atkreipia dėmesį „Iki“ Šviežių gėlių ir augalų žinovė.
Svarbiau ne tręšimas, o mulčiavimas. Sodo paparčiai tręšiami nuo gegužės iki liepos vidurio, ne dažniau kaip kartą per mėnesį, nes jie jautrūs per dideliam tręšimui. Tą galima daryti jiems tinkamomis pirktinėmis trąšomis, tačiau labai svarbus priežiūros elementas yra mulčiavimas natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, žieve, kompostu ar durpėmis. Jos apsaugo žemę, kurioje auga paparčiai, nuo per didelio įkaitimo vasarą, užšalimo žiemą ir per greito išdžiūvimo ištisus metus. Po kurio laiko šios medžiagos suyra ir virsta humusu, dėl kurio paparčiai auga vešlūs ir sveiki, pasakoja V. Paukštelo.
Kur paparčiai žiemoja? Beveik visų sodo paparčių lapai žiemą apmiršta. Rudeninio sodo tvarkymo metu nereikėtų nupjauti sudžiūvusių lapų. Jie sukuria savotišką natūralų mulčią, kuris žiemą apsaugo paparčių šaknis per šalnas. Jei įmanoma, sudžiūvusius lapus verta palikti ir pavasarį. Jie greitai suyra ir virsta gyvybiškai svarbiu humusu. Tad genėti paparčių nereikia, tačiau V. Paukštelo pataria – vegetacijos sezono metu atskirus paparčio lapus galite nuskinti ir panaudoti kaip puokščių ir kitų gėlių kompozicijų priedą.
Jeigu papartį auginate vazone, tiesiog prieš įnešdami augalą į patalpą, leiskite jam išdžiūti. Paparčio žiemojimui pasirinkite vėsią vietą, pavyzdžiui, rūsį ar garažą. Geriausia augalą laikyti atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių. Jis žiemą praleis ramybės būsenoje, todėl laistyti prireiks tik kartą per mėnesį.
Lauke vazonuose auginamus paparčius taip pat galima žiemai įnešti į namus ir auginti kaip kambarinį augalą. Nupjaukite itin didelius lapus ir nupurkškite augalą nuo kenkėjų, o tuomet sudarykite tokias sąlygas, kokias jie mėgsta ir lauke: t. y., suteikite pavėsio ir pasirūpinkite drėgme. Tiesa, po žiemos paparčiams reikės grūdinimosi laikotarpio, prieš juos visam laikui perkeliant atgal į lauką vasarai. Porą savaičių po to, kai baigsis šalnų pavojus, palikite juos lauke, šešėlyje, apsaugotoje vietoje, kad jie prisitaikytų prie pokyčių. O tuomet ir per kitų metų Jonines jie džiugins vešlia žalia lapija.
