Didžiausio darbdavio vietą didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius užleido apdirbamosios gamybos sektoriui. Užimtumo tarnybos duomenimis, šio sektoriaus įmonėse nuo 2020 m. sausio 1 d. iki šių metų liepos 1 d. įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų.
„Šį pokytį nulėmė paslaugų sektoriaus tam tikrų veiklų suvaržymas pandemijos laikotarpiu. Antrąjį ketvirtį sumažinus arba panaikinus veiklos ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau Užimtumo tarnybos klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse. Tačiau nepaisant to, pusmečio suminiai rezultatai rodo, kad apdirbamosios pramonės įmonės kaip darbdavys vis dar lenkia prekybos veiklą vykdančias įmones“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
56 proc. daugiau (18,7 tūkst.) asmenų pradėjo dirbti apdirbamosios gamybos įmonėse šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu, o antrąjį dar padaugėjo 5,4 proc. įsidarbinusių šiame sektoriuje.
Daugiau nei ketvirtadaliu (27,3 proc.) gerėjo 50+ asmenų įdarbinimo rodikliai, jaunimo iki 29 m.– sumažėjo 2 proc. Visose amžiaus grupėse augo įsidarbinusių neterminuotam laikotarpiui skaičius, tačiau 50+ asmenų grupėje pagal terminuotas darbo sutartis išlieka didžiausia dalis – 11,4 proc.
Apdirbamosios gamybos įmonės pandemijos laikotarpiu pateikė 53,5 tūkst. darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje. Mažiausiai šiuo laikotarpiu (o kartu ir per pastaruosius penkerius metus) laisvų darbo vietų registruota 2020 m. antrąjį ketvirtį, daugiausiai – šių metų antrąjį ketvirtį. Nuolatinio darbo pasiūlymų dalis apdirbamosios gamybos sektoriuje – didesnė nei šalies vidurkis (atitinkamai 93,7 proc. ir 90,9 proc.). Per pastaruosius penkerius metus apdirbamosios gamybos veiklą vykdantys darbdaviai įregistruoja vidutiniškai 9,9 tūkst. laisvų darbo vietų per ketvirtį – tai 2 tūkst. daugiau nei įregistruojama darbo ieškančių asmenų iš šio sektoriaus.
Daugiau nei pusę laisvų darbo vietų (51,3 proc.) nuo pandemijos pradžios pasiūlytos 2021 metais. Daugiausiai laisvų darbo vietų pateikė darbdaviai, kurių pagrindinė veikla – maisto produktų gamyba, baldų gamyba, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba bei metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba.
Laisvų darbo vietų struktūra pagal kvalifikacijos grupes pandemijos metu beveik nekito: kiek daugiau nei trys penktadaliai darbo pasiūlymų skirti kvalifikuotiems darbininkams ir įrenginių bei mašinų operatoriams, šiek tiek daugiau nei penktadalis – ieškantiems nekvalifikuoto darbo.
Antrąjį ketvirtį laisvų darbo vietų apdirbamos gamybos įmonėse buvo 15,9 tūkst. – 2,7 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį įregistruota darbo ieškančių asmenų iš šio sektoriaus. Daugiausiai apdirbamos gamybos veiklą plėtojantys darbdaviai laisvų darbo vietų registravo Kauno apskrityje – 3,8 tūkst. Tokių įmonių darbo pasiūlymai sudaro 14,8 proc. visų šalies laisvų darbo vietų. Didžiausia dalis – Telšių apskrityje – 24,7 proc. visų laisvų darbo vietų šiame regione, mažiausiai – Vilniaus apskrityje – 8,8 proc.
Laisvų darbo vietų skaičius išaugo du kartus visose kvalifikacijos grupėse – specialistų, kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbininkų, palyginti su 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai darbo pasiūlymų registruota specialistų grupėje – reklamos ir rinkodaros specialistams (daugiausia pardavimo vadybininkams), sandėliavimo tarnybos tarnautojams (iš jų daugiausia sandėlininkams), gamybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams. Kvalifikuotų darbininkų grupėje – kepėjams ir konditeriams (daugiausia maisto pusgaminių ruošėjams ir fasuotojams maisto pramonėje), dailidėms ir staliams, metalo apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams, siuvėjams, mėsininkams ir žuvų darinėtojams, baldžiams. Nekvalifikuotų darbininkų grupėje – pagalbiniams darbininkams.
Šiame sektoriuje dirbusių asmenų skaičius tarp Užimtumo tarnyboje registruotų klientų nuosekliai mažėja: šių metų liepos 1 d. jie sudarė 11,1 proc., 2019 m. liepos 1 d. – 11,9 proc., 2016 m. liepos 1 d. – 13,4 proc.
Liepos 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje buvo 24,8 tūkst. asmenų, dirbusių apdirbamojoje gamyboje – tai 3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Du penktadaliai buvusių šio sektoriaus darbuotojų darbo ieško Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 5,2 tūkst. ir 5,1 tūkst.). Didžiausias jų skaičius tarp visų klientų – Marijampolės apskrityje (18,2 proc.), mažiausias – Vilniaus apskrityje (8,2 proc.).
Pandemijos laikotarpiu moterų iš apdirbamosios gamybos skaičius augo labiau nei vyrų. Pastaruoju metu darbo ieškančių moterų iš apdirbamosios gamybos skaičius buvo didesnis 27,9 proc., vyrų – 23,4 proc., palyginti su karantino pradžia. Moterų dalis padidėjo 0,9 proc. punkto, vyrų – atitinkamai sumažėjo.
Pastarųjų penkerių metų analizė rodo, jog darbo ieškančių asmenų iš apdirbamosios gamybos skaičius auga lėčiau nei šalies vidurkis. Ir atvirkščiai – mažėjant nedarbui šalyje, registruotų asmenų skaičius iš šio sektoriaus mažėja sparčiau nei nedarbo vidurkis šalyje. Vidutiniškai per ketvirtį per pastaruosius penkerius metus įregistruojama 7,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų iš apdirbamosios gamybos įmonių.
Išsamiau – Užimtumo tarnybos apžvalgoje „Apdirbamoji gamyba: nedarbas ir laisvos darbo vietos“
Užimtumo tarnybos inf.
