Pandeminė situacija dėl COVID-19 viruso labiausiai ant pečių krenta medikams, kasdien kovojantiems su viruso sukeltais padariniais pacientams ir dedantiems visas pastangas, kad kuo mažiau žmonių užsikrėstų baisia infekcija.
Bausmių vykdymo sistemoje dirbantys medikai – ne išimtis. Už aukštų tvorų ir grotuotų langų gydytojai ir slaugytojai patiria tą patį, ką ir visos Lietuvos medikai – nuovargį ir neviltį, o padėtį blogina dar ir darbuotojų trūkumas.
Nuoširdžiai dėkojame visiems Bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros specialistams už atsidavimą ir sunkų darbą šiuo sudėtingu laikotarpiu ir linkime sveikatos, kantrybės ir jėgų įveikiant su šia liga susijusius iššūkius.
Apie kovą su virusu laisvės atėmimo įstaigose ir tai, kuo gyvena medikai, dirbantys karštuose taškuose, pasakoja Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.
Ar galima apskaičiuoti, kiek ėminių sveikatos priežiūros specialistas vidutiniškai paima per dieną?
Mėginių per vieną dieną kiekvienoje įstaigoje paimama skirtingai. Įprastai dirba viena arba dvi slaugytojos kartu. Mėginio paėmimas užtrunka, nes tai nėra vien medicininė procedūra – pirmiausia pačių specialistų pasirengimas darbui – darbinė apranga (apsaugos priemonės) pagal reikalavimus, toliau būtina paruošti mėginio ėmimo vietą prieš ir po kiekvienos procedūros (dezinfekcija, patalpų vėdinimas ir kt., darbuotojų apsaugos priemonių keitimas ir pan.). Taip pat užtrunka ir kiekvieno paciento asmens duomenų registracija. O ir pačių mėginių skaičius priklauso nuo situacijos: savaitės dienos, darbuotojų (mėginiai imami ne tik nuteistųjų (suimtųjų), bet ir darbuotojų) srauto, epidemiologinės situacijos įstaigoje (jei nustatomas teigiamas atvejis – padidėja tiriamų asmenų skaičius), nuteistųjų (suimtųjų) judėjimo, kai vyksta konvojavimas į teismus ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas, o tardymo izoliatoriuose – naujai patekusių asmenų skaičiaus. Nuo pandemijos pradžios (vasario mėn.) laisvės atėmimo įstaigų darbuotojai yra paėmę apie 13,5 tūkst. mėginių (daugiau kaip 4 tūkst. (4892) nuteistųjų (suimtųjų) ir beveik 9 tūkst. (8818) darbuotojų).
Ar medikai dirba su visomis tomis apsaugos priemonėmis, kurias matome ir viešosiose ligoninėse?
Tikrai taip, laisvės atėmimo įstaigose dirbantys asmens sveikatos priežiūros specialistai naudoja tas pačias asmens apsaugos priemones, kaip ir jų kolegos laisvėje, t. y. ligoninėse, poliklinikose, mobiliuosiuose punktuose ir visur kitur, kur tiesiogiai susiduriama su koronavirusu COVID-19. Iš tiesų yra fiziškai nelengva 3–4 valandas dėvėti tuos ,,skafandrus“, kurie nepraleidžia oro, žmogus prakaituoja, karšta, negali nueiti kada panorėjęs į tualetą, nes tektų vėl iš naujo persirenginėti naują kostiumą. Pats persirengimo kostiumu ir kitomis asmens apsaugomis priemonėmis procesas yra labai griežtas, būtina nusirengti ir (ar) apsirengti tam tikru eiliškumu, o ne bet kaip. Specialistui persirengti vienam pačiam yra gan sudėtinga, reikalinga kito žmogaus pagalba. Todėl stengiamasi mūsų asmens sveikatos priežiūros specialistų laiką mėginiams paimti numatyti iš anksto, kad nereikėtų persirenginėti kelis kartus ir taip eikvoti tiek laiko, tiek žmogiškųjų ir materialinių resursų.
Siekiant išvengti galimo užsikrėtimo koronavirusu COVID-19, kiekvienas pacientas (suimtasis, nuteistasis, darbuotojas) yra laikomas kaip galimai sergantis COVID-19 liga ir saugomasi maksimaliai. Tačiau, kaip žinia, ne visuomet pavyksta išvengti užsikrėtimo koronavirusu COVID-19 atvejų – laisvės atėmimo įstaigose suserga ir mūsų medicinos darbuotojai, taip pat kaip ir visoje Lietuvoje. Mūsų asmens sveikatos priežiūros specialistai yra taip pat be galo pavargę ir perdegę, kaip ir jų kolegos visoje Lietuvoje, – be įprastų funkcijų, kurias reikia atlikti laisvės atėmimo įstaigoje, prisidėjo didelė dalis papildomų funkcijų, susijusių su koronaviruso COVID-19 pandemija – nuo papildomų asmens apsaugos priemonių paieškos, užsakymų, pirkimų, pacientų sąrašų sudarymo, bendravimo su įvairiomis institucijomis (Sveikatos apsaugos ministerija, NVSC, LAVL, KD Sveikatos priežiūros skyriumi ir kt.), tyrimų ėmimo, duomenų į e. sveikata suvedimo, įprastinio pacientų priėmimo ir kt. rutininių darbų iki didžiulių laiko sąnaudų reikalaujančio epidemiologinio darbo – mažos ir didelės rizikos kontaktų išaiškinimo ir kt.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar prieš pandemiją labai jautėsi asmens sveikatos priežiūros specialistų trūkumas tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės padaliniuose, tiek pačioje LAVL, tačiau dabar, koronaviruso COVID-19 pandemijos metu, medicinos darbuotojų trūkumas dar didesnis, nes dauguma vyresnio amžiaus darbuotojų nepakelia tokio krūvio, suserga ar savo noru palieka darbą.
Ar yra skeptikų nuteistųjų, netikinčių viruso egzistavimu ir nesutinkančių testuotis?
Manau, kad tikrai yra – juk tai žmonės, turintys savo nuomonę, norus, tikėjimą – tai yra žmogaus vidinė laisvė rinktis – kaip ir mūsų visų. Žinoma, stengiamės informuoti apie susirgimo prevenciją ir apsaugos priemones, kad virusas taip neplistų. Laisvės atėmimo įstaigose įgyvendiname visas rekomendacijas ir siekiame, kad visi šioje sistemoje esantys žmonės į situaciją žiūrėtų atsakingai.
Ar yra sunkių ligonių?
Šiuo požiūriu, kol kas laisvės atėmimo įstaigose yra gana dėkinga situacija – mūsų pacientai serga besimptome ar lengva ligos forma. Tik vienam pacientui dėl Covid-19 prireikė stacionaraus gydymo, o keli jų buvo hospitalizuoti baiminantis dėl rimtų lėtinių ligų galimo paūmėjimo, todėl buvo nusiųsti intensyvesnei sveikatos priežiūros specialistų priežiūrai.
Kiek medikų dirba sistemoje ir ar jaučiamas trūkumas?
Taip, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas buvo jaučiamas nuolat, Covid-19 infekcija šią situaciją dar pablogino – keletas darbuotojų apsisprendė nutraukti darbo santykius, o prikviesti naujų tapo dar sudėtingiau – labai sudėtinga sumotyvuoti apsispręsti dirbti su laisvę praradusiais asmenimis. Viltys, kad įvykdžius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo optimizavimą, atsivers naujos galimybės, bent kol kas apčiuopiamų rezultatų neduoda taip, kaip buvo tikėtasi – užtruko teisės aktų įgyvendinimo procesai, nes tam nebuvo skirta jokio pereinamojo laikotarpio. Šiuo metu iš viso Laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra patvirtintos 263,25 sveikatos priežiūros specialistų pareigybės, iš jų 39,75 neužimtos. Jei stacionare neužimta tik 8,45 pareigybės, tai ambulatorinėje grandyje, kur ir vyksta pagrindinis darbas su pacientu – teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iš 128,75 patvirtintų pareigybių neužimta net 31,3.
Labiausiai neramina tai, kad net 4 padaliniuose nėra šeimos gydytojų, o keliuose šie specialistai dirba ne visu krūviu, trūksta gydytojų psichiatrų. Žinant, koks poreikis šių specialistų viešajame sektoriuje, surasti norinčių dirbti laisvės atėmimo įstaigose tampa neįmanoma misija. Vykdant sveikatos priežiūros paslaugų teikimo optimizavimą, įstatymu savivaldybės buvo įpareigotos paskirti viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kurių steigėjos yra, kad pastarosios užtikrintų pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą laisvės atėmimo įstaigoje, esančioje tos savivaldybės teritorijoje, tuo atveju, kai ilgą laiką nepavyksta įdarbinti specialistą įkalinimo įstaigoje. Deja, ir tai negelbsti – susidūrėme su kai kurių savivaldybių nenoru vykdyti tokį pavedimą – su jomis iki šiol nėra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, nes savivaldybės nepaskyrė viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų.
Ar laisvės atėmimo vietose užtenka apsaugos priemonių, medikamentų, medicininės aparatūros, jei pacientų būklė blogėtų?
Asmens apsaugos priemonių ir dezinfekcinių medžiagų įstaigos rezervą šiuo metu turi. Kadangi tai kasdien naudojamos priemonės – atsargas įstaigos papildo nuolat, vyksta tiek centralizuotas pirkimas, tiek įstaigos perka pačios. Dėl medikamentų – būtiniausių vaistų šiuo metu Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi. Reikia nepamiršti, kad kompensuojamaisiais vaistais laisvės atėmimo įstaigose laikomi asmenys aprūpinami taip, kaip ir visi šalies piliečiai, – per ligonių kasas, t. y. jiems išrašant kompensuojamųjų vaistų receptus, o paciento mokama priemoka sumokama valstybės biudžeto lėšomis.
Kadangi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje gali būti gydomi tik tie pacientai, kuriems yra lengva arba vidutinio sunkumo Covid-19 ligos forma, iš reikalingos įrangos turime du deguonies koncentratorius ir dar baigiamos keleto jų pirkimo procedūros. Dar pirmosios pandemijos bangos metu kreipėmės į SAM, prašydami, kad LAVL būtu skirta įrangos iš centralizuotai pirktų, tačiau šiai įstaigai įrangos nebuvo skirta, tad tenka pirkti iš ligoninės lėšų. Jeigu turėtume sunkios būklės pacientų, jie būtų gydomi organizuojančiose (viešosiose, universitetinėse) ligoninėse.
Kokius matote iššūkius, susijusius su COVID-19 infekcijos plitimu?
Sunkus ir nuolatinės įtampos kupinas metas visiems įkalinimo įstaigų darbuotojams, ypač sveikatos priežiūros specialistams, – tenka spręsti daug netradicinių klausimų, ieškoti sprendimų, konsultuotis su kitomis institucijomis. Iššūkis, turbūt, yra ne pati liga, ne kritinė paciento būklė – šiuos klausimus išspręsti ir taikyti tinkamą gydymą mūsų sveikatos priežiūros specialistams profesionalumo tikrai pakanka. Didžiausi iššūkiai – žmonės. Skirtingi požiūriai, vertinimai, atliekamų funkcijų teisinis reglamentavimas – kartais nelengva derinti sveikatos priežiūros teikimą ir laisvės atėmimo bausmės atlikimą reglamentuojančius teisės aktus.
Norisi visiems mums palinkėti susiklausymo, dirbti išvien, saugoti vieniems kitus ir išlikti sveikiems.
Kalėjimų departamento informacija
