Iš Kazlų Rūdos krašto kilusios asmenybės – naujausios Lietuvos istorijos studijoje

„Istoriją kuria žmonės“, – tokiu šūkiu besivadovaujanti leidykla Leidybos idėjų centras pavasarį išleido solidžią ir išliekamąją vertę turinčią dvitomę knygą „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“. Knygos leidėjai apibendrino per 25-erius Nepriklausomybės metus nueitą kelią ir surinko 2272 Lietuvą kūrusių, kuriančių, jos vardą garsinančių ir pasaulyje pripažintų asmenybių biografijas. Iš daugiau nei dviejų tūkstančių mokslininkų, menininkų, sportininkų, politikų, pareigūnų, visuomenės ir išeivijos veikėjų, pedagogų, medikų, verslininkų ir kitų įvairiausių sričių atstovų 9 galima vadinti Kazlų Rūdos krašto šviesuoliais. Antrajame leidinio tome galima rasti tokių iš Kazlų Rūdos krašto kilusių, ne vienerius savo gyvenimo metus šiam kraštui ir Lietuvai paskyrusių ar čia besidarbavusių asmenybių biografijas: Lietuvos verslo konfederacijos generalinio direktoriaus Algimanto Akstino, medicinos mokslų daktaro, chirurgo Jono Andriuškevičiaus, Lietuvos garbės miškotvarkininko Vaidoto Antanaičio, atsargos pulkininko Leonardo Bakaičio, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo užsienio politikai Audriaus Brūzgos, buvusio ilgamečio Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Romualdo Deltuvo, Mocevičiaus firmos „Ginalas“ vadovo Ginto Mocevičiaus, JAV lietuvių ir Lietuvos politinio, visuomenės veikėjo Felikso Palubinsko ir tapytojos Audronės Petrašiūnaitės.

Leidinys nuo kitų biografinių žinynų skiriasi tuo, kad greta sausų enciklopedinių faktų pateikiami individualūs ir įdomūs bemaž kiekvienos asmenybės atsakymai į leidėjų užduotus klausimus, kokius savo pasiekimus asmuo vertina labiausiai ir kokie Lietuvos pasiekimai per šiuos 25-erius metus jam atrodo didžiausi ir svarbiausi. Šiuos atsakymus papildo asmenybių pasakojimai apie šeimą, laisvalaikį, o biografijų pradžioje pateikiami savotiški žodžio „asmenybė“ apibrėžimai – šį sudėtingą klausimą knygos herojams uždavę leidėjai džiaugiasi gavę įvairiausių atsakymų.

Asmenybei būtinas sąžiningumas sau ir aplinkiniams, paprastumas, santūrumas ir taisyklinga gimtoji kalba. Ji turi nudirbti darbus, darančius garbę ją išauklėjusiai mokyklai, šeimai, bendradarbiams, savo kraštui“, – teigia 1960 m. Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą baigęs habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Latvijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, Karališkosios Švedijos žemės ir miškų ūkio mokslų akademijos užsienio narys, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius Romualdas Deltuvas. Mokslininkas anglų ir vokiečių kalbomis paskaitas skaitė Austrijos, Estijos, Ispanijos, Latvijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos universitetuose.

Kazlų Rūdos krašte mokėsi ir kita ryški Lietuvos asmenybė – medicinos mokslų daktaras, Respublikinės Kauno ligoninės Dienos chirurgijos skyriaus vedėjas, chirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos instituto lektorius Andriuškevičius Jonas. 2006 m. šis gydytojas apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. „Pirmuoju svarbiu savo darbu laikau Lietuvos Nepriklausomybės pasiekimą – aktyviai dalyvavau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikloje, Kauno 2-osios klinikinės ligoninės grupėje, buvau įgaliotinio pavaduotoju. <…> Prie svarbių savo darbų norėčiau paminėti tai, kad užmezgiau dalykinius ryšius tarp Kauno 2-osios klinikinės ligoninės, Respublikinės Kauno ligoninės ir Bioblingeno apskrities ligoninės <…>. Šie ryšiai sudarė galimybes apie 400 Lietuvos gydytojų tobulintis Vokietijoje. Vėliau šie ryšiai peraugo į Kauno ir Bioblingeno apskričių bendradarbiavimą, o 2004 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis“, – pasakoja žinomas Lietuvos gydytojas.

Kazlų Rūdoje gimė Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. Verslininkas yra pelnęs gausybę apdovanojimų: Prancūzijos Respublikos Garbės legiono kavalieriaus ordiną, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžių, Portugalijos Respublikos Garbės Riterio ordiną, tarptautinių reitingų akademijos „Aukso fortūna“ Georgijaus medalį (Ukraina), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos garbės ženklą, Lietuvos verslo konfederacijos garbės ženklą ir aukso garbės ženklą. „19952014 m. man teko organizuoti ir vadovauti per 130 Lietuvos verslo delegacijų, vykusių į užsienį kartu su Lietuvos aukščiausiais vadovais. Atstovaudamas Lietuvos ekonominiams interesams, pristatydamas mūsų šalį ir jos galimybes užsienyje, aplankiau per 60 pasaulio šalių. Kaip Lietuvos verslo konfederacijos vadovui teko pasirašyti daug bendradarbiavimo sutarčių su užsienio šalių partneriais ir verslo organizacijomis, tai padėjo plėsti ir stiprinti ekonominio bendradarbiavimo ryšius, skatinti eksportą ir investicijas į šalies ekonomiką. Didžiuojuosi, kad su visa savo šeima stovėjau laisvės ir vienybės Baltijos kelyje. Be to, savo gyvenime pateisinau reikšmingą taisyklę: išauginau sūnų, pasodinau daug medžių, pastačiau namą“, – dalijasi savo gyvenimo patirtimi Algimantas Akstinas.

Ne mažiau svarbus nei biografijų žinynas yra ir pirmasis šio leidinio tomas. Jame pateikiamos 37 autorinės apžvalgos, kuriose mokslininkai, buvę Vyriausybės kabinetų nariai, dalyvavę daugelyje reformų, žurnalistai, pakalbinę daugelį kompetentingų specialistų, ir kiti ekspertai apibendrino per 25-erius metus Lietuvos nueitą kelią. Tai unikalūs straipsniai, kuriuose pirmą kartą apibendrinama naujoji Lietuvos istorija. Nors, atrodo, kalbama apie neseną laiką, tačiau apžvalgose gausu faktų, kuriuos jau esame primiršę ar nežinojome, čia gausu pavardžių ir istorinių, anksčiau niekur nepublikuotų nuotraukų. Greta įvairių sričių apžvalgų pateikiami ir valstybės institucijų, ministerijų bei didžiausių, seniausių, reikšmingiausių šaliai verslo įmonių pristatymai, kuriuose pasakojama šių įstaigų istorija, minimi svarbiausi čia veikę ar tebeveikiantys asmenys ir jų indėlis į Lietuvos pažangą.

„Valstybių istoriją rašo ne kokia nors nežinoma jėga, ne bevardė liaudis, o konkretūs žmonės. Ir tai, kas per dvidešimt penkerius metus buvo sukurta, iškovota, išmokta ar suvokta, padaryta konkrečių asmenybių. <…> Taip suprantu ir šios knygos paskirtį – kaip dokumento, kuriame užrašyti mūsų istorijos kūrėjų vardai“, – specialiai knygai „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“ rašo Prezidentas Valdas Adamkus.

Specialiai knygai apie jau nueitą Nepriklausomybės kelią žodžius tai pat parašė Prezidentė D. Grybauskaitė ir Atkuriamojo Seimo Pirmininkas prof. V. Landsbergis, cituojama istorinė Prezidento A. M. Brazausko inauguracinė kalba. „Šiandien galime didžiuotis tuo, kad sėkmingai išlaikėme savarankiškumo egzaminą ir nuveikėme daug prasmingų darbų. Esame laisvi, stiprūs ir gerbiami tarptautinės demokratinės bendruomenės nariai, priklausome Europos Sąjungos šalių šeimai, mus saugo NATO“, – šio laikotarpio pasiekimus apibendrina Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Leidėjai rudenį išleis ir anglišką šios knygos versiją, kuri taps puikiai valstybę pasauliui pristatančiu leidiniu. Be to, verslui aktualiausios ir Lietuvą kaip pažangios ekonomikos šalį pristatančios apžvalgos spausdinamos ir neseniai išleistame, bet po pasaulį jau keliaujančiame žurnale anglų kalba „Lithuanian Business Review“.

Leidybos idėjų centro inf.

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.