Išėjimas iš darbo. Ar reikia “atidirbti” 20 kalendorinių dienų?

Dažnai susiklosto situacija, kaip darbuotojas nusprendžia iš darbo išeiti savo noru be svarbių priežasčių. Vadovaujantis LR darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalimi yra rašomas prašymas su prašymu nutraukti darbo sutartį praėjus 20 kalendorinių dienų. Atkreiptinas dėmesys, jog prašymas gali būti pateiktas atostogų, ligos metu. Galima kartu pateikti su prašymą išleisti kasmetinių atostogų. Suėjus terminui darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį, o darbuotojas nutraukia darbą įmonėje. Darbdaviui nesutikus atleisti darbuotojo anksčiau, darbuotojas privalo dirbti iki atleidimo dienos, kitaip neatėjus į darbą bus traktuojama kaip pravaikšta. 

 

O KAIP SKAIČIUOJAMAS TERMINAS, JEI DIRBAMA PAGAL ĮMONĖJE PATVIRTINTĄ SLENKANTĮ DARBO GRAFIKĄ? 
Įstatymas numato 20 kalendorinių dienų, todėl yra skaičiuojama kalendorinės dienos o ne grafike numatytos darbo dienos (konkretaus darbuotojo). Darbo dienų ar valandų skaičius per savaitę neturi šiuo atveju jokios reikšmės termino skaičiavimui. 

 

KOKIOMS DARBO SUTARTIMS TAIKOMA? 
Įspėjimo terminas taikomas tiek terminuotoms, 
sudarytoms ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, tiek neterminuotoms darbo sutartims. 

 

BANDOMOJO LAIKOTARPIU TAIKOMI KITI ĮSPĖJIMO TERMINAI.

 

Susisiekite, jei iškilo klausimų su UAB „Justicija“ teisininkais el.p.: justicija@justicija.eu

 

Parengta UAB “Justicija” 

Jums gali patikti
2 Komentarai
  1. Danutė sako

    Sveiki.jeigu toje pačioje įmonėje iš vieno padalinio noriu pereiti į kitą padalinį su pervedimu kiek laiko turiu atidirbti esamam padaliny.Ačiū.

  2. Zita sako

    Sveiki.darbe isdirbau 1 menesi. Ar reikia atidirbti ir kiek dienu?

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.