Sausiui einant į pabaigą Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai kaip ir kasmet suskaičiavo praėjusių metų pavojingų radinių „derlių“. 8 683 – tiek vienetų įvairių tipų bei kalibrų standartinių sprogstamųjų užtaisų ir amunicijos kariai neutralizavo per 2024 metus. Šis skaičius – pastarųjų kelerių metų rekordas.
Pirmo iškvietimo praėjusiais metais išminuotojai sulaukė jau sausio 1-ąją ir jo metu neutralizavo net 37 rankines granatas. Iš viso reaguodami į policijos pareigūnų pranešimus, gautus iš Lietuvos gyventojų, per dvylika mėnesių į iškvietimus vyko net 920 kartų ir nukenksmino 4 775 vnt. radinių, kurie nepriklausomai nuo jų dydžio, surūdijimo lygio ar suirimo laipsnio, kėlė mirtiną pavojų žmonėms.
Dažniausiai, kaip teigia Inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas vyr. ltn. Alanas Petrošius, neutralizuoti rastų sprogmenų specialistai buvo kviečiami į vietas, kuriose kažkada vyko pasaulinių karų mūšiai, partizaninio pasipriešinimo kovos ar šaltojo karo metu buvo įrengtos karių pratybų vietos. Tad tradiciškai išminuotojų „lankomiausiais“ praėjusiais metais tapo Vilkaviškio, Marijampolės, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių rajonai, daugiausia sprogmenų buvo randama statybvietėse bei ūkininkų dirbamuose laukuose.
„Verta paminėti rekordinę operaciją Akmenės rajono Papilės seniūnijoje, kai remiantis istoriniais šaltiniais bei liudininkų pasakojimais netoli geležinkelio buvo rastas didelis kiekis tvarkingai sukrautų ir užkastų I Pasaulinio karo vokiškų sviedinių bei minosvaidžio minų. Septynias dienas trukusioje operacijoje iš viso iškasta 2 910 vnt. sprogmenų, o jų iškėlimas ir saugus transportavimas į poligoną pareikalavo ne tik bendradarbiavimo tarp bataliono kuopų, bet ir sklandaus veiksmų koordinavimo su policijos pareigūnais, ugniagesiais bei medikais“, – apie vieną didžiausių ir sudėtingiausių neutralizavimo operacijų pagal rastos amunicijos kiekį bei itin prastą sprogdiklių būklę pasakoja kuopos vado pavaduotojas.
Metai iš metų nesikeičia ir pavojingų radinių statistika. „Pagal rastą kiekį laimėtoja yra visų gerbiama artilerija ir jos sviediniai, kurie sudarė apie 45 % radinių, kadangi karų metu jų buvo naudojama daugiausia. Antroje vietoje minosvaidžio minos – jų rasta apie 30 %. Rankinės granatos sudarė apie 10 %, kito tipo amunicija apie 15 %“, – trumpai apibendrina vyr. ltn. Alanas Petrošius.
Prie neeilinių ir apimtimi išsiskiriančių bataliono išminuotojų pernai įvykdytų operacijų reiktų priskirti ir II pasaulinio karo laikų vokiškos aviacinės bombos neutralizavimą judrioje Liepkalnio gatvėje Vilniuje, galingų, net 500 kg sveriančių sovietinių bombų nukenksminimą Radviliškio rajone, taip pat radiniais gausias operacijas Kukuliškių k. Klaipėdos r. (rasta ir sunaikinta 74 artilerijos sviediniai ir 254 šoviniai), Būdos k. Alytaus r. (43 artilerijos sviediniai ir 160 KTM sprogdiklių), Sasnavos miestelyje Marijampolės r. (56 minosvaidžio minos).
Darbo Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariams netrūko ir valant potencialiai sprogmenimis užterštas teritorijas pagal patvirtintą metinių darbų planą. Planinių darbų metu valytos tiek civilinės, tiek karinės teritorijos, o jose rasta ir neutralizuota 3 908 vnt. standartinių sprogstamųjų užtaisų bei amunicijos. Tuo tarpu ankstesniais metais to paties laikotarpio pavojingų radinių skaičius buvo gerokai mažesnis – 2 812 vnt.
Tačiau 2024 m. padidėjusio nukenksminamų sprogmenų skaičiaus išminuotojai nelinkę sureikšminti, nes jų manymu, įtakos tam turėjo bei, panašu, kad turės ir ateityje, du tarpusavyje glaudžiai susiję veiksniai – klimato kaita ir žmonių veikla. Dėl pasikeitusio klimato bei palankių meteorologinių sąlygų su grunto judinimu susiję darbai (statybos, infrastruktūros ar aplinkos tvarkymo darbai, žemės ūkio veikla ir pan.) vykdomi beveik nenutrūkstamai ištisus metus, tad ir pranešimų apie rastus sprogmenis gaunama nuolat nepriklausomai nuo metų laiko. Taip pat esant šiltai žiemai, kai nėra speigo bei įšalo, išminuotojams nereikia stabdyti ir planinių sprogmenų neutralizavimo darbų (o jų dėl karinių teritorijų plėtros kaip niekad daug). Taigi, lyginant su ankstesniais metais, išminavimo darbų sezonas yra gerokai išsitęsęs, todėl ir sprogmenų randama daugiau.
Tad didžiausias išminuotojų, kurie greta sprogmenų paieškos bei neutralizavimo vykdo ir pasirengimo šalies gynybai užduotis, iššūkis – ne radinių kiekis, o viską suspėti: ir karinio rengimo užduotis įvykdyti, ir paramas pratyboms užtikrinti, ir prisidėti prie Ukrainos karių rengimo, ir profesines žinias gilinti, ir patiems treniruotis, o svarbiausia, išlaikyti aukštą profesionalumo lygį. Kadangi, kaip sako Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado pavaduotojas vyr. ltn. Alanas Petrošius: „Kiekviena išminuotojų užduotis turi būti atlikta ne maksimaliai gerai, o tobulai, nes tai koreliuoja su išgelbėtomis gyvybėmis ir paprastų civilių žmonių saugumu, gerove bei pasitikėjimu.“
