Išskirtinė savaitė: Europos Komisijos pirmininkės metinis pranešimas ir dvi rezonansinės rezoliucijos
Kalbėdami apie šios savaitės aktualijas Europos Parlamente (EP), Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė išskyrė dvi svarbiausias temas: tai Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinis pranešimas ir dvi Rezoliucijos: dėl įvykių Baltarusijoje ir Rusijoje. Už pastarąsias balsavo apie 80% EP narių.
„Ursulos von der Leyen kalba, man atrodo, yra pavyzdys, kaip politikai turi kalbėti. Ta perteikiama emocija, labai nugludintos frazės, labai aiškios žinutės. Ir jose labai daug turinio, – įspūdžiais apie metinį EK pirmininkės pranešimą dalijosi R. Juknevičienė. – Jos pranešimas buvo skirtas ne tik Europos Parlamento nariams, bet ir visiems Europos žmonėms. Beje, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija kalbą transliavo. Matau, kad nemažai žmonių jos klausėsi“.
Pasak A. Kubiliaus, klausantis ir stebint pačią U. von der Leyen, išryškėja tai, ką galima vadinti „europiniu politikos DNR“: optimizmas, koncentracija į didelius dalykus, tvirta geopolitinė laikysena. Tuo tarpu stebint transliacijas iš Lietuvos Seimo, Premjero paaiškinimą, pavyzdžiui, dėl keturis kartus brangiau pirktų reagentų COVID tyrimams, aplanko supratimas, kad iš tokio „mužikiško“ DNR pasikeisti į europietišką DNR kelias yra gana tolimas.
„Tai, ką šiai Ursulos von der Leyen vadovaujamai komisijai pavyko padaryti, jau vien tik kalbant apie pandemijos paveiktos ekonomikos atkūrimą, ir tas naujasis atsigavimo planas, ir dvigubai didesni Europos Sąjungos pinigai, skirti visoms šalims, iš tikrųjų yra jau labai daug padaryta, – pabrėžė A. Kubilius. – Ir toliau, kaip ji dėstė visos Europos Sąjungos matymą, ir ką šalys-narės turi daryti, siekdamos tuos pinigus panaudoti, ir ekonomikų modernizavimui, skaitmenizavimui, „žalios“ ekonomikos skatinimui, tai iš tikrųjų skambėjo labai reikšmingai. Vėlgi galbūt kaip pamoka Lietuvos politikams. Tai unikalus laikotarpis, unikalūs sukurti instrumentai. Arba mes juos Lietuvoje panaudosime tam, kad iš tiesų padarytume labai reikšmingus dalykus, realizuodami didelius projektus, arba vėl viskas liks taip, kaip pas mus yra“.
EP nariai pabrėžė, kad būtent kitam Seimui, kitai vyriausybei reikės pradėti formuluoti naujo Europos Sąjungos biudžeto planus. Papildomų pinigų iš Atsigavimo fondo (lyginant su ankstesniais laikais) yra daugiau nei šeši milijardai, bet nesigirdi, kaip politinės partijos tuos pinigus panaudos. Vyriausybė paskelbė bent skambų pavadinimą – Ateities ekonomikos DNR planą, bet be to skambaus pavadinimo tenai kažko reikšmingo ir realaus tikrai nėra.
„Iš šešių milijardų, skirtų ateities ekonomikai, kuri turėtų būti pagrįsta inovacijomis, moksliniais tyrimais, žiniomis, nes Lietuva turi tokių šakų, kur tikrai būtų galima labai reikšmingai eiti į priekį, pavyzdžiui, tų pačių biotechnologijų srityje, tai iš šešių milijardų biotechnologijoms yra numatyta skirti tik 28 milijonus, o pavyzdžiui, senų sovietiniais laikais statytų Sporto ir pramogų rūmų Vilniuje renovacijai ar rekonstrukcijai yra skiriami 32 milijonai. Tai štai tokia, deja, yra lietuviška realybė“, – sakė A. Kubilius.
Aptardami Rezoliucijas, parlamentarai išskyrė keletą svarbiausių punktų. Rezoliucijoje dėl Baltarusijos aiškiai įvardinta, kad Koordinacinė Taryba yra laikoma Baltarusijos žmonių atstovybe, o Svetlana Cichanouskaja pripažįstama Baltarusijos žmonių išrinkta prezidentė – tai tam tikras aiškiai apibrėžtas statusas. Antra, labai aiškiai įvardinta, kad reikia pradėti tarptautinį OMON nusikaltimų ir visų kitų nusikaltimų tyrimą. Ir to tyrimo pagrindu išplėsti sankcijas ne tik, kaip dabar yra svarstoma 30–čiai aukščiausių pareigūnų su Lukašenka ar be Lukašenkos, bet išplėsti sąrašą iki eilinių omonininkų, kurie kaip tik ir daužo žmones.
Rezoliucijoje dėl Rusijos labai svarbus įrašas, kad būtina nedelsiant stabdyti „Nord Stream II projektą“.
Be to, labai aiškiai įvardinta kad, pirma, A. Navalno atvejis yra tam tikros aiškios sistemos, kaip Rusijos valdžia, Rusijos režimas persekioja opoziciją ir kitaminčius, dalis. Pabrėžta, kad tai nėra vien tik pasikėsinimas į vieno ar kito asmens gyvybę, kad tai yra uždrausto karinio cheminio ginklo panaudojimas Europos žemyne. Antra, turi būti atliktas šio nuodijimo tarptautinis tyrimas. Trečia, aiškiai pasakyta: Europos Sąjungos politika dėl Rusijos turi būti iš esmės peržiūrėta. Peržiūrėti vadinamieji penki pagrindiniai principai. Ketvirta, ES turi pradėti rengti strategiją, kurioje būtų apibrėžta, kaip galėtų atrodyti ES santykiai su demokratine Rusija, kuri kada nors tokia taps. Baltarusijos įvykiai kaip tik leidžia tikėtis, kad to labai ilgai laukti gal net nereikės.
„Mes esame vieni iš nedaugelio optimistų, kurie tikim, kad mūsų gyvenime ne tik Baltarusija, bet ir Rusija bus visiškai kitokia“, – sakė EP nariai.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras
Užsakymo Nr.: SG-20-44
