Dauguma šalies gyventojų būstą keičia vos 1–3 kartus per gyvenimą, o trečdalis yra ypatingai sėslūs ir dar nėra patyrę, ką reiškia kraustymasis. Bet dešimtadalis mobiliausių Lietuvos gyventojų yra mažiausiai prisirišę prie savo gyvenamosios vietos.
„Žmonės nuosavo būsto nebelaiko sėkmės matu, stabilumo garantu ar viso gyvenimo siekiamybe. Atvirkščiai, jie pradeda vertinti mobilumą. Tai vyksta ne dėl to, kad trūktų lėšų, bet dėl paprasčiausio nenoro prisirišti prie namų ar daiktų. Užsienio tyrimai rodo, kad 30–35 metų žmonės retai perka būstą ir yra linkę daugiau investuoti ne į nekilnojamąjį turtą, bet į savo laisvalaikį, pavyzdžiui, keliones. O daiktus ar būstą žmonės vis dažniau nuomojasi, JAV tokie žmonės yra vadinami „nuomotojų karta“, – pranešime spaudai sakė „Citadele“ banko Verslo plėtros tarnybos vadovas Darius Klimas.
„Citadele“ inicijuotos reprezentatyvios apklausos, kurią 2018 metų rugpjūtį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, duomenimis, 60 proc. gyventojų yra keitę gyvenamąjį būstą 1–3 kartus gyvenime, 29 proc. žmonių visą gyvenimą gyvena tame pačiame būste, o 8 proc. yra mobilūs ir yra persikraustę bent 4–5 kartus.
Būstą dažniau keičia aukštesnio išsimokslinimo respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „Tyrimai atskleidžia, kad žmonės pradeda dirbti vis jaunesni. Taip pat šalies ekonomikos augimas, didėjančios pajamos lemia tai, jog gyventojai drąsiau įsigyja būstą pagal dabartinius poreikius ir situaciją. Pavyzdžiui, pasikeitus darbo vietai žmonės nebijo pirkti naujo būsto“, – pastebėjo D. Klimas.
Apklausos duomenimis, pasikeitimai gyvenime, noras įsigyti nuosavą būstą ar pasikeitusi darbo vieta – dažniausios priežastys, skatinančios Lietuvos gyventojus ieškoti naujų namų.
Tuo tarpu būstus perkantys gyventojai praėjusiais metais vėl atsigręžė į butus. „Swedbank“ duomenimis, suteiktų būsto paskolų butui įsigyti skaičius pernai, palyginus su ankstesniais metais, išaugo 32 proc., būsto paskolų butams pirkti buvo suteikta du kartus daugiau negu namams įsigyti ar statyti. Prie išaugusio skolinimosi butams įsigyti labiausiai prisidėjo būsto pirkėjų aktyvumas Vilniuje. Kaip rodo banko duomenys, būsto paskolų, suteiktų šalies sostinėje, dalis per pastaruosius metus dar labiau padidėjo. 2017 metais Vilniuje buvo sudaroma 34 proc. visų paskolos sutarčių dėl būsto įsigijimo, o 2018 metų pabaigoje ši dalis išaugo iki 44 procentų. Trečdalis (31 proc.) visų būsto paskolų pernai buvo suteikta Kaune ir Klaipėdoje, ketvirtadalis (25 proc.) – kituose šalies miestuose ir regionuose.
Nors vidutinė suteiktos būsto paskolos vertė pastebimai išaugo, visgi gyventojų pajamų dalis, kurią jie skiria paskolos įmokoms mokėti, išliko tokia pati ir siekė 26 proc., be to, pirkėjai būsto įsigijimui sukaupia maždaug 18 tūkst. eurų pradinį įnašą, vidutiniškai sudarantį apie 21 proc. būsto vertės.
„Lietuvos žinios”
